Studijų kokybę ir procesą reguliuoja ne tik aukštojo mokslo institucija, bet ir darbdaviai bei patys studentai, norintys į darbo rinką išeiti tvirtai – su realių problemų sprendimų pavyzdžiais. Baigiamųjų darbų ruošimas apipintas stigmomis – esą jie nutolę nuo realybės. Tokią nuostatą nubraukia Kauno kolegijos studentų baigiamieji darbai, išaugantys iš realių poreikių ir situacijų, todėl jie lieka gulėti ne popieriuje, o yra įgyvendinami praktiškai.
Originalios idėjos vystomos ir įgyvendinamos komandoje
Ieškodamos naujų, originalių Kauno kolegijos identiteto ženklų, Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros vedėja Žaneta Mickienė, docentė dr. Diana Barragan-Ferrer ir kosmetologijos studentės rengė, vystė ir įgyvendino originalią, praktinį pritaikymą turinčią idėją – Kauno kolegijos kvapo kūrimo projektą. „Bet kuri įstaiga nori turėti kuo daugiau gražių ir patrauklių spalvų, kad ji išliktų atmintyje. Praktika rodo, kad žmonėms labiausiai įsimena ne patys rimčiausi akademiniai, kokybės rodikliai, o ryškios spalvos, kvapai, kurie sukelia ir sužadina malonius prisiminimus, asociacijas“, – apie tai, kaip užgimė Kauno kolegijos kvapo kūrimo idėja, pasakoja Ž. Mickienė.
„Uoslė – vienas iš penkių žmogaus pojūčių, kuris yra mažiausiai naudojamas rinkodaros srityje“, – teigė Kosmetologijos katedros vedėja ir pabrėžė, kad Kauno kolegijos kvapas aukštąją mokyklą išskiria iš kitų šalies kolegijų ir universitetų tuo, jog ji yra pirmoji Lietuvoje, turinti savo kvapą. Pirmiausia, bendradarbiaujant su Technologijų fakultetu, rudenį numatoma paruošti kvepiančius popieriaus lapus sveikinimams, padėkoms ir kitiems Kauno kolegiją reprezentuojantiems raštams spausdinti.
Vystant integralų projektą parengti šeši Kosmetologijos katedros diplomantų baigiamieji darbai. Vieni iš studentų nagrinėjo psichologinius kvapo kūrimo aspektus: kas yra įstaigos įvaizdis, su kokiomis savybėmis siejama Kauno kolegija, kokie kvapai asocijuojasi su išskirtais bruožais – veržlumu, jaunatviškumu, kūrybiškumu. Kiti nagrinėjo medžiagas, užsiėmė kvapų gamyba. Pabrėžtina, kad tai, koks turi būti Kauno kolegijos kvapas, nusprendė ne projektą vykdanti komanda, o visa aukštosios mokyklos bendruomenė.
Docentė dr. D. Barragan-Ferrer tvirtina, kad į tokio pobūdžio praktinius projektus studentai įsitraukia ypač noriai, nes būtent per praktinius darbus jie patys ne tik pritaiko žinias, bet ir išmoksta naujų dalykų. Įvairių studijų programų studentų įtraukimas atveria plačias galimybes parengti kokybiškus, išbaigtus darbus.
Produkto kokybės garantas – integruotumas
Žvelgiant į realias produkto įvedimo į rinką galimybes, studentai imasi kurti ir vientisus gaminius – nuo maisto produkto iki jo pakuotės ir dizaino. Integruotas baigiamasis darbas „Veganiškų desertų gamybos technologiniai sprendimai ir pakuotės kūrimas“ leido Maisto technologijos ir Grafinių technologijų studijų programų studentėms Vaidai Stroputei ir Ievai Kusaitei parengti vientisą produktą.
Darbo tema, anot V. Stroputės, pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje populiarėja sveikos gyvensenos kultas ir didėja veganiškos produkcijos poreikis. Abi studentės tvirtina, kad dviejų studijų sričių integracija leidžia parengti baigiamąjį darbą maksimaliai gerai ir išsamiai, apsikeisti specifinėmis žiniomis, pavyzdžiui, apie pakuočių medžiagas, jų sąlytį su maistu.
„Integruoti darbai būna išsamesni, susilaukia įmonių atstovų dėmesio, kurių dėka vykdomi užsakomieji darbai, dalyvaujama projektų veiklose“, – pasakoja Maisto technologijų katedros dėstytoja dr. Svajūnė Garmuvienė. Integruotuose darbuose, anot Medijų technologijų katedros dėstytojos Laimos Grikšienės, susipina praktika ir teorija, nes įvairiais aspektais reikia derinti tiek dizainą (pakuotės formą, spaudos būdą), tiek medžiagas (popierių, tinkamą sąlyčiui su maistu, jo standumą). I. Kusaitė priduria, kad tokių darbų privalumas – tikras užsakymas, nes pakuotė kuriama realiems produktams.
Užsakomieji darbai – studento profesionalumo įrodymas
Kauno kolegijoje studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų ir dažnai dar studijų metu atveria realias darbo galimybes, užsakomųjų darbų pasiūlymus. Praktika įprastai būna tramplinas į tolimesnę karjerą.
Sandra Salikaitė, Interjero ir baldų projektavimo studijų programos absolventė, dar antrais studijų metais pradėjusi praktikuotis, iš baigiamojo darbo vadovės ir informacinių technologijų kompanijos „DXC Technology” sulaukė pasiūlymo projektuoti Kauno technologijos universiteto rekreacinę zoną. Mergina pasakoja, kad kuriant realų projektą konsultuotasi su IT įmonės atstovais, baldinės furnitūros ir apšvietimo specialistais bei studentais, kurie išsakė savo nuomonę ir pageidavimus, kokia erdvė juos pritrauktų. Kiekviena svarbi detalė buvo derinama su užsakovu – išklausyti jo pageidavimai ir reikalavimai, kol galutinis variantas atitiko lūkesčius. „Ši erdvė skirta studentams saugiai praleisti laiką laukiant paskaitų arba po jų. Darbo vietose integruoti bevieliai telefonų įkrovikliai, USB jungtys ir įkrovimo lizdai, todėl studentai turės galimybę dirbti nešiojamuoju kompiuteriu ar krauti mobilųjį telefoną“, – apgalvotus praktinius sprendimus vardija S. Salikaitė.
Pakabinamo darbo stalo, „Lizdo“, kurio idėja gimė iš gamtos, ir rekreacinės zonos interjero projektavimas pareikalavo ne tik glaudaus bendradarbiavimo su savo sričių profesionalais, bet ir originalių dizaino idėjų. „Norėjau sukurti jaukią, šiltą ir ramią aplinką, todėl interjere vyrauja natūralios medienos tekstūra ir spalvų paletė, o sienos dekoruotos stabilizuotų augalų kompozicija. Iš samanų sukurta kompozicija yra itin unikali, išsiskiria savo kokybe ir šiuolaikiškumu, interjerą padaro gyvesnį, įdomų bei šiuolaikišką“, – apie siekį sukurti funkcionalią ir išskirtinę erdvę studentams pasakoja Interjero ir baldų projektavimo studijų programos absolventė.
Absolventės baigiamasis darbas – realus projektas, kuris greitai bus įgyvendintas. Baigiamieji studentų darbai atspindi, kad gyvenimas diktuoja tam tikrų praktinių sprendimų reikmę, o žinių ir praktikos pasisėmęs jaunas specialistas noriai juos įgyvendina dar studijų metu.
