Apeliacinis teismas pernai sausį kreipėsi į ESTT, prašydamas išaiškinti, ar ginčas gali būti nagrinėjamas Lietuvos, o ne Latvijos teismuose, nes pagal ES reglamentą ginčas nagrinėjamas toje šalyje, kur yra atsakovų (šiuo atveju „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto) buveinės. Tačiau reglamente yra ir išimčių, pavyzdžiui, kai ginčas susijęs su žalos vieta.
Konkretaus atsakymo dėl ginčo nagrinėjimo vietos nėra
Lietuvos apeliacinis teismas prašė ESTT atsakyti į tris klausimus, susijusius su vieta, kur padaryta žala, taip pat, ar „Air Baltic“ filialo Lietuvoje veikla susijusi su ginču.
Pasisakydamas dėl šalies, kurios teismai turėtų nagrinėti „flyLAL“, „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto ginčą, ESTT nurodė, kad tai gali daryti tiek Lietuvos, tiek Latvijos teismai, o tai priklauso nuo „flyLAL“ patirtos žalos aplinkybių, kurias nenagrinėdamas bylos iš esmės turėtų įvertinti Lietuvos apeliacinis teismas.
ESTT teigimu, jeigu byloje paaiškėtų, jog „flyLAL“ žalą lėmė „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto konkurencijai prieštaraujantis susitarimas dėl nuolaidų, tokiu atveju vieta, kurioje atsirado žalą lėmusi aplinkybė, yra Latvija, ir ginčas turėtų būti nagrinėjamas šios šalies teismuose.
„Taip turėtų būti nuspręsta ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad „Air Baltic“ taikytos grobuoniškos kainos tam tikriems skrydžiams iš Vilniaus oro uosto ir į jį buvo tik šio susitarimo įgyvendinimo veiksmai“, – teigia ESTT.
Tačiau, jei „Air Baltic“ grobuoniškų kainų taikymas būtų traktuojamas kaip atskirtas pažeidimas, susijęs su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, ginčą turėtų nagrinėti Lietuvos, kur tokie veiksmai vyko, teismas.
„Jeigu įvykiai pagrindinėje byloje buvo dalis bendros strategijos, kuria siekta išstumti „flyLAL“ iš skrydžių iš Vilniaus oro uosto ir į jį rinkos, ir visi jie prisidėjo prie žalos padarymo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi pagrindinėje byloje nagrinėjamoje įvykių grandinėje nustatyti įvykį, kuris itin svarbus įgyvendinant tokią strategiją“, – nurodė ESTT.
„flyLAL“ žala patirta Lietuvoje
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat klausė, ar finansiniai nuostoliai (negautos pajamos), kaip nurodo „flyLAL“, turėtų būti laikomi žala, remiantis kuria gali spręsti dėl jurisdikcijos nustatymo.
ESTT nurodė, kad dėl „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto antikonkurencinių veiksmų tariamai sumažėję „flyLAL“ pardavimai gali būti laikomi žala, pagal kurios atsiradimo vietą galima spręsti dėl jurisdikcijos. Teismas taip pat pripažino, kad šiuo atveju žalos atsiradimo vieta yra Lietuva.
„Kiek tai susiję su oro transporto bendrovės („flyLAL“) patirtais nuostoliais dėl skrydžių iš valstybės narės, kurioje ši bendrovė įsteigta, sostinės ir į ją, labiausiai paveikta rinka turi būti laikoma tos valstybės narės, kurioje, tikėtina, ši bendrovė vykdo pagrindinę su šiais skrydžiais susijusios pardavimo veiklos dalį – tai yra, Lietuvos, rinka“, – rašoma sprendime.
ESTT nuomone, ginčas taip pat gali būti susijęs su „Air Baltic“ filialo Lietuvoje veikla, jei jis dalyvavo nustatant grobuoniškas kainas, siūlydamas šias kainas rinkoje. Ar tai buvo daroma, anot ESTT, turėtų nustatyti Lietuvos apeliacinis teismas.
„Jis turėtų, be kita ko, ištirti, ar šio filialo vykdytą veiklą sudarė tariamų grobuoniškų kainų siūlymas ir taikymas ir ar šis dalyvavimas tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veikloje buvo pakankamai reikšmingas, kad galėtų būti laikomas glaudžiai susijusiu su ginču pagrindinėje byloje“, – nurodė ESTT.
Ginčas kilo prieš 10-14 metų
„flyLAL“, „Air Baltic Corporation“ ir Rygos oro uosto ginčas kilo dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo ir žalos. „flyLAL“ prašo priteisti žalą dėl galbūt neteisėtų „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto veiksmų – galimo susitarimo dėl mažesnių kainų, taikytų Rygos oro uoste. „flyLAL“ teigimu, dėl „Air Baltic“ grobuoniškos kainodaros taikymo Vilniaus oro uoste, ji buvo išstumta iš skrydžių rinkos.
Vilniaus apygardos teismas po maždaug septynerių metų bylinėjimosi 2016 metų sausį nutarė, kad „Air Baltic“ privalo padengti 16,121 mln. eurų žalą „flyLAL“. Rygos oro uostą, kuris taikė nuolaidas „Air Baltic“, teismas tuomet atleido nuo atsakomybės. „flyLAL“ pretenzijos Rygos oro uostui ir „Air Baltic“ buvo nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose, todėl neskelbiama, kodėl Rygos oro uostas neprivalo atlyginti Lietuvos įmonės patirtos žalos.
Teismas padarė išvadą, jog ginčų sukėlusiuose maršrutuose „Air Baltic“ veikė nesąžiningai konkuruodama, nuostolingai mažindama bilietų kainas, veikdama žemiau veiklos sąnaudų ir siekdama išstumti „flyLAL“ iš ginčo maršrutų. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Latvijos įmonės piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Rygos ir Vilniaus oro uostų geografinėse rinkose, o „Air Baltic“ taikė antikonkurencinę strategiją.
Latvijos įmonės ginčijo ekspertų išvadas, pagal kurias „flyLAL“ žala dėl to, kad Rygos oro uostas 2004-2008 metais teikė Lietuvos įmonę diskriminavusias nuolaidas įmonei „Air Baltic“, siekia 43,4 mln. eurų. „flyLAL“ laikėsi nuomonės, kad Latvijos įmonės privalo kompensuoti 57,87 mln. eurų žalos.
„flyLAL“ bylinėjimąsi 2008 metais pradėjo įvertinusi, kad Rygos oro uostas teikė ją diskriminavusias nuolaidas Latvijos įmonei. Po „flyLAL“ pretenzijų Latvijos įmonės bandė ginčyti Lietuvos teismų jurisdikciją, taip pat neigė, kad Lietuvos teismai gali areštuoti didelės vertės įmonių turtą. 2014 metų rudenį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas, atsakydamas į Latvijos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi, leido areštuoti Rygos oro uosto ir „Air Baltic“ turtą.
Tada „flyLAL“ bankroto administratorius vertino, kad ES Teisingumo Teismo sprendimas formuoja naują europinės teisinės sistemos precedentą, kuriuo remdamiesi vienos ES narės teismo sprendimas turto areštui bus privalomas vykdymui visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
2006 metais Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms – „Air Baltic“ ir Airijos „Ryanair“.
