Su kemperiu – net į Afriką: lietuvių nuotykiai atsieina brangiai

2018 m. birželio 30 d. 15:47
„Lietuvos rytas“
Vasara – tikras derliaus metas kemperių nuomotojams. Tačiau kartais į tolimas šalis išsiruošusių poilsiautojų elgesys stebina ir baigiasi ne visai menkais nuostoliais.
Daugiau nuotraukų (3)
Tolimesnei išvykai su šeima gyvenamąjį namelį ant ratų renkasi vis daugiau lietuvių.
Juk tai – ne tik automobilis, bet ir nedidelis gyvenamasis kambarys su miegamuoju, tualetu, dušu, virtuve ir svetaine.
Sausumos jachta vadinamas naujas ekonominės klasės gyvenamasis namelis ant ratų kainuoja nuo 40 tūkst. eurų. Tiktai mokėti tokią sumą už vos kelis kartus per metus naudojamą automobilį daugeliui yra per didelė prabanga.
Naudotą kemperį nesunkiai galima išsinuomoti. Tokias paslaugas teikiančių įmonių jau yra daugelyje šalies regionų.
Pamažu atranda ir Lietuvą
Klaipėdoje tryliktus metus kemperius nuomojantys verslininkai Gintautas Vilčinskas ir Audrius Valiulis, įkūrę mažąją bendriją „Vakarų kemperiai“, pasakojo, kad vos tik pradėjus teikti šią paslaugą iš pradžių beveik visi jų klientai veržėsi keliauti po Vakarų Europos šalis.
„Bet pastaraisiais metais lietuviai poilsio maršrutus dažniau planuoja mūsų šalyje. Kelionės kemperiais po Lietuvą ir užsienį jau susilygino“, – teigė G.Vilčinskas.
Kemperių populiarumas priklauso nuo orų – kuo karštesnės dienos, tuo daugiau klientų. Bet net ir Lietuvoje subjurus orams klientai drąsiai vyksta į pietinę Europos dalį, nes žino, kad ten ras kaitrią saulę.
Populiariausi keliautojų maršrutai – į Vokietiją, Kroatiją, Austriją, Čekiją, Skandinavijos šalis. Pastaraisiais metais nuomininkai automobiliais ant ratų vis dažniau Baltijos pajūriu suka į Latviją, Estiją.
Poilsis pavirsta kančia
Yra tokių, kurie ryžtasi nuvažiuoti toliau – į Ispaniją, Portugaliją. Tačiau tokioms kelionėms pasiruošti reikia daugiau laiko.
Verslininkai patarė protingiau planuoti maršrutą, kitaip poilsis gali virsti kančia.
Pagal pasirašomą sutartį nuomojamais kemperiais per parą vidutiniškai leidžiama važiuoti po 400 kilometrų. Niekas nedraudžia įveikti ir didesnio atstumo, tačiau tuomet labiau naudojamo kemperio nuoma brangsta.
Toks limitas buvo įvestas po to, kai viena šeima per 10 dienų įsigudrino nuvažiuoti daugiau negu 8 tūkst. kilometrų.
„Grįžusio vaiko paklausiau, kaip sekėsi poilsiauti. Jis atsakė, kad maudydavosi tik sutemus. Nieko nuostabaus, nes važiuodama tokį atstumą ši šeima kasdien vidutiniškai po 12 valandų turėjo praleisti kelyje“, – pasakojo A.Valiulis.
Jis prisiminė vieną klientą, kuris vos savaitei išsinuomojęs kemperį ketino nuvykti į Ispaniją.
„Jam paaiškinome, kad tuomet jis iki užsibrėžto tikslo važiuos 3 dienas, dar tiek pat užtruks kelionei namo, o pačioje Ispanijoje praleis vos parą. Tai jau ne poilsis, o sunkus darbas visą laiką sėdint prie vairo.
Tuomet žmogus pasirinko trumpesnį maršrutą į Kroatiją ir grįžo patenkintas“, – pasakojo įmonės bendraturtis.
Traukia ir į Laplandiją
Toliausiai klaipėdiečių išnuomotu kemperiu du 60 metų jubiliejų kelionėje nusprendę atšvęsti draugai vyko į Maroką. Bet tokiai išvykai jie gyvenamąjį namelį ant ratų apdairiai išsinuomojo 3 savaitėms.
Nors kemperių nuomos sezonas trunka tik iki 4 mėnesių, pavienių užsakymų sulaukiama net ir žiemą. Tokiems keliautojams šaltis nebaisus, nes kemperiai šildomi dujomis.
Žiemą dažniausiai važiuojama slidinėti. Prieš kelerius metus šeima su trimis vaikais per Kalėdas gyvenamąjį namelį ant ratų išsinuomojo kelionei į Laplandiją.
Keliaujančiuosius kemperiais G.Vilčinskas įspėjo ir tinkamai pasirinkti kompaniją.
Anot jo, į ilgesnę kelionę geriau išsiruošti su laiko ir sunkumų patikrintais draugais.
Iš taupumo vieną kemperį susigundžiusios išsinuomoti dvi pažįstamos šeimos užmiršta, kad vienoje mažoje patalpoje joms teks kartu gyventi ir buitiniais rūpesčiais dalytis ne vieną savaitę.
„Tokiais atvejais neišvengiama trinties, ginčų, išsiskiria interesai ir keliautojai susipyksta jau po kelių dienų – juk niekam nešauna į galvą dviem šeimoms gyventi viename viešbučio kambaryje?“ – sakė G.Vilčinskas.
Paklausa kasmet auga
Pirmieji šalyje G.Vilčinskas ir A.Valiulis kemperius pradėjo nuomoti Vokietijoje nupirkę du panaudotus gyvenamuosius namelius ant ratų.
Veiklos pradžia baigėsi nuostoliais. Viena kompanija išsinuomojo abu kemperius, tačiau Kroatijoje vienai šeimai automobilio variklis staiga užgeso.
Su vienu kemperiu į Palangą sugrįžę klientai dėl sugadinto poilsio apkaltino verslininkus ir už užsienyje palikto kemperio nuomą atsisakė mokėti.
Nuvykę į Kroatiją jo parsigabenti klaipėdiečiai nustatė, kad vietoj dyzelinių degalų keliautojai į baką pripylė benzino. Teko išpumpuoti visus degalus, keisti degalų siurblius.
Nuo to karto verslininkai nuomos kainą prašo sumokėti prieš kelionę.
Ši nesėkmė vyrų neatbaidė – jie plėtė savo veiklą, o poilsis nameliuose ant ratų kasmet tik populiarėjo.
Dabar 11 kemperių turintys klaipėdiečiai teigė, kad per Jonines, Valstybės dieną išnuomojami visi kemperiai.
Buvo tokių klientų, kurie prieš Naujuosius metus kemperį rezervavo liepos mėnesiui.
Vos spėdavo išplauti
Savo ruožtu Panevėžyje įsikūrusi bendrovė „Kelionių vynas“ yra oficiali naujų kemperių pardavimo atstovė Lietuvoje.
„Kemperių nuoma – mūsų siaura veiklos sritis, nes dažniau užsiimame jų pardavimu, priežiūra, remontu. Nuomai turime tiktai du kemperius. Ne mažiau kaip 2 savaitėms vasarą nuomojame ne senesnius kaip 3 metų kemperius“, – aiškino „Kelionų vyno“ vadovas Algimantas Lukoševičius.
Pasak jo, prieš 10–15 metų jų nuomojamais kemperiais buvo keliaujama į Skandinavijos šalis, o dabar populiaresnės tapo Vidurio Europos šalys, trečdalis visų kelionių – į Kroatiją.
Vasarą į Lietuvą sugrįžusius abu kemperius panevėžiečiai vos spėdavo išplauti, kad kitą dieną jie vėl išvažiuotų į kelionę.
A.Lukoševičius pasakojo, kad nuo kitų metų „Kelionių vynas“ prisijungs prie tarptautinės vokiečių kemperių nuomos kompanijos „McRent“. Tuomet įmonė nuomai žada skirti 10 kemperių.
Moko kemperių savininkus
Prieš 12 metų panevėžiečių bendrovė su partneriais įkūrė asociacija „Baltijos kemperiai“, kuri šiandien vienija apie 100 nuosavų kemperių savininkų iš Lietuvos.
Šios asociacijos nariai yra ir vienas latvis bei vienas estas.
Anot A.Lukoševičiaus, gyvenamąjį namelį ant ratų nusipirkusiam asmeniui iškyla galybė neaiškumų, nes kemperis yra ne vien automobilis.
Asociacijos nariai kartą per metus pakviečiami į trijų dienų mokymus, kuriuose jie supažindinami su tokios transporto priemonės įranga ir jos valdymu.
Labiausiai kemperių savininkai domisi, kaip gyvenamąjį namelį ant ratų paruošti vasaros sezonui, kaip ant jo sumontuoti saulės baterijas, satelitinę anteną, kaip prijungti papildomą šaldytuvą.
Įsigudrino įstrigti pėsčiųjų take kalnuose
Kemperius vairuoti gali bet kuris B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo. Vienintelis reikalavimas – kad jis turėtų ne mažesnį nei 6 metų vairavimo stažą.
Keliaujant su kemperiu būtina prisiminti, kad tai – ne visureigis. Antai pernai į Austriją nuvykusi viena lietuvių šeima taip aukštai užvažiavo į kalnus, kad atsidūrė siaurame pėsčiųjų keliuke, kur net vietiniai nedrįsta važiuoti.
Apsisukti niekaip negalėjusiems keliautojams iš Lietuvos teko kviestis techninę pagalbą, kuri už nemažą kainą kemperį nukėlė žemyn.
Keliaujant kemperiu reikia ir atidumo. Viena šeima pildydama degalų baką neapsižiūrėjusi jų pripylė ir į šalia esančią geriamojo vandens talpyklą.
Duše pradėjus praustis pasipylė šiltas vanduo, gerokai atskiestas degalais. Keliautojai grįžo prasmirdę, o nuomotojams teko keisti visą kemperio vandentiekio įrangą.
Nuomos kaina – pagal kemperio vertę
Kemperių nuomos kaina priklauso nuo metų laiko, nuomos trukmės ir gyvenamojo namelio ant ratų vertės, kuri nustatoma juos draudžiant kasko draudimu.
Daugeliu atvejų paros nuomos kaina svyruoja nuo 75 iki 120 eurų. Minimali nuomos trukmė – 3 paros.
Tačiau nuomojant naujus ar bent 2–3 metų senumo kemperius sezono metu para gali kainuoti nuo 110 eurų (jei užsisakoma bent trims savaitėms) iki pusantro šimto eurų, jei išsinuomojama 1–3 dienoms.
AtostogoskemperiaiVasara
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.