Prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių konteinerių paskirstymo centro sėkmingai prisišvartavęs laivas su nauju kroviniu išplaukė į Vokietijoje esantį Hamburgo jūrų uostą. Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske.
Kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, tokių prekybinių laivų įplaukimas į Klaipėdos jūrų uostą – ypatingas ir labai svarbus momentas visai Lietuvai. „Vien Lietuvoje turime apie 800 įmonių, kurios bendradarbiauja su Klaipėdos jūrų uostu. Todėl svarbu turėti gerą logistinę bei kaštų galimybę atvežti ir išvežti krovinius“, – sakė A. Vaitkus.
Anot jo, tokio dydžio laivai – didžiulis iššūkis Klaipėdos uostui. Ypač, kai staiga pereinama nuo 347 m ilgio laivo iki 363 metrų milžino.
„Tačiau mes įgijome supratimą, kad uosto rekonstrukcijos darbai, investiciniai planai yra teisingi“, – teigė A. Vaitkus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, visų Baltijos šalių kontekste tokio laivo priėmimas – tai pademostruotas aukštas lygis. „Dabar Klaipėdos jūrų uostas veikia kaip paskirstymo uostas linijoje, kuri ateina iš tolimųjų kraštų – nuo Australijos krantų ar Šri Lankos, su tarpine stotele Hamburge. Tai pavyzdys visai rytinei Baltijos jūro pakrantei“, – pasakojo A. Vaitkus.
Laivas apsisuko be problemų
Kaip pasakojo Klaipėdos jūrų uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis, 363 m ilgio laivas problemų prisišvartuodamas nesukėlė. „Viskas klostėsi pagal planą. Turėjome panašų laivą, tačiau 26 metrais trumpesnį”, – teigė E. Ringis.
Nors laivas ir rekordinio ilgio, apsisukti Klaipėdos jūrų uoste jam taip pat nebuvo sunku – apsisukimo baseinas yra 600 metrų skersmens. Be to, laivas turi galingą pavairavimo mechanizmą. „Likome patenkinti ir laivu, ir jo manevru”, – sakė E. Ringis.
Laivui Klaipėdos jūrų uoste padėjo du locmanai – Rimvydas Eitutis kartu su Eduardu Ringiu. Laivui „MSC Francesca“ talkino ir du vilkikai. Klaipėdos jūrų uostą milžinas paliko pirmadienį apie 17 val. ir iškeliavo į Hamburgą.
Laukia dar didesni iššūkiai
Kad tokie laivai į Klaipėdos jūrų uostą užsuktų dažniau, būtina atlikti bendrojo plano statinių darbus, rekonstruoti esamus molo konstruktyvus, pakreipti ir išlyginti kanalą, jį pagilinti ir praplatinti.
„Jaučiame didžiulį poreikį priiminėti tokio dydžio laivus, todėl privalome tuos darbus atlikti. O šiandien perrašyta Klaipėdos jūrų uosto istorija. Tačiau po dviejų savaičių laukia dar didesnis iššūkis – planuojame priimti 366 metrų ilgio laivą“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.
Planuose – didžiausi Baltijos jūroje laivai
Remiantis statistika, į Klaipėdos uostą atplaukia mažiau laivų, bet jie yra didesni ir atgabena daugiau krovinių. Pastaraisiais metais fiksuojamos rekordinės krovinių apyvartos. Nuo 1998 m., kai uostas krovė 15 mln. t, krova išaugo beveik 3 kartus – 2017 m. krovinių apyvarta pasiekė 43,17 mln. t. O laivų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo nuo 8 155 iki 6 568.
„Tokių laivų atėjimas dar kartą patvirtina pasaulinę tendenciją – laivų parametrai sparčiai didėja, tad uostas turi būti pasirengęs priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam uostas ir rengiasi – baigiamas uosto bendrasis planas, numatantis ateityje uostą plėsti, taip sukuriant pridėtinę vertę visam regionui ir šaliai“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Didėjant laivams, auga poreikis tobulinti uosto infrastruktūrą ir ją plėsti. Pastarojo dešimtmečio Europos ir pasaulio jūrų uostų pavyzdžiai rodo, kad uostai plėsdamiesi žengia į išorę. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, kuris neišvengiamai turės planuoti plėtrą jūroje.
Dauguma Europos uostų susiduria su ta pačia problema: esamuose uostuose trūksta laisvų plotų, nes jie ribojasi su miesto teritorijomis, kliuviniu tampa nepakankamas gylis, taip pat svarbus gamtosauginis aspektas. Šiandieną jūroje supiltose teritorijose veiklą vykdo didžiausias Europos Roterdamo uostas (Nyderlandai), kaimynystėje esantis Gdanskas (Lenkija), Zebriugė (Belgija), Havras (Prancūzija) ir daugybė kitų.
