Jis leis aptarnauti daugiau orlaivių Lietuvos oro erdvėje, išvengti orlaivių užlaikymų, o aviakompanijoms sutaupyti tūkstančius eurų išvengiant orlaivių vėlavimų.
Iki šiol valdoma Lietuvos oro erdvė, kurioje skrydžiai vyksta didesniame nei 3 km aukštyje, buvo padalinta į tris sektorius – nuo trijų kilometrų iki 7 km, nuo 7 km iki 10 km bei nuo 10 km iki 20 km. Kiekvieną sektorių prižiūrėdavo skirtingi skrydžių vadovai bei jų padėjėjai.
Nuolat augant tranzitu Lietuvą kertančių orlaivių skaičiui bei artėjant prie maksimaliai galimos oro erdvės pralaidumo ribos, „Oro navigacija“ nusprendė įdiegti papildomą skrydžių valdymo sektorių. Todėl viršutinė Lietuvos oro erdvė, siekianti nuo 10 iki 20 km, buvo padalinta į du sektorius. Tai leido padidinti viršutinės Lietuvos Respublikos oro erdvės pralaidumą dvigubai – iki 90 orlaivių per valandą – ir išvengti galimų lėktuvų užlaikymų.
Nuo šiandien vienu metu skrydžių vadovai galės naudoti iki 4 skrydžių valdymo sektorių, kurių kiekvieno maksimalus pralaidumas yra 40-50 orlaivių per valandą.
Taip Lietuvos oro erdvėje skrendančios aviakompanijos išvengs papildomų laiko ir kaštų sąnaudų, o keleiviai savo kelionės tikslą pasieks laiku.
Šių metų gegužę buvo pasiektas visų laikų rekordas aptarnaujant tranzitu skrendančius orlaivius – gegužės 26 d. (nuo 0 iki 24 val.) aptarnauti 720 pro Lietuvą tranzitu praskridę lėktuvai.
Pernai tą pačią dieną aptarnauti 505 virš Lietuvos tranzitu praskridę orlaiviai – tranzitinių skrydžių skaičiaus augimas siekė 42 proc. Birželį per dieną aptarnautų skrydžių skaičius bus dar didesnis ir gerokai viršys praeitų metų birželio rezultatus.
Europos valstybėse, tokiuose kaip Lenkija, Vokietija, Liuksemburgas, dėl oro erdvės pralaidumo problemų aviakompanijos patiria milijoninius nuostolius, o keleivių kelionės gerokai prailgsta.
Įgyvendinant papildomo sektoriaus įdiegimo projektą, „Oro navigacijos“ Regiono skrydžių valdymo centro specialistai iniciavo reikalingų teisės aktų pakeitimus, atlikti skrydžių valdymo sistemos atnaujinimo darbai.
