Tačiau realybė – kitokia. Nors planetos pirmenybės Rusijoje jau prasidėjo, Lietuva galimai to net nepajuto. Pastaruoju metu į Kaliningradą plūsta tūkstančiai populiariausios sporto šakos gerbėjų, tačiau Klaipėdoje ir kituose miestuose futbolo dvasia jaučiama tik baruose. Kas dėl to kaltas? Šiuo klausimu verslo ir valdžios nuomonės išsiskyrė.
Nepadaryti namų darbai
Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro, verslas turėjo gražių planų, tačiau Lietuva pasaulio futbolo čempionatui nesiruošė.
„Kai nepadarai namų darbų, nereikia ir kažko tikėtis. Bent jau iš tų šalių, kurių rinktinės žaidžia Kaliningrade, didesnis sirgalių srautas Klaipėdos neužplūdo. Sunku pasakyti, kas turėjo imtis iniciatyvos. Faktas, kad niekas nesiėmė. O kai pabudome, buvo per vėlu. Visko ištraukti vien tik privati iniciatyva negali“, – tikino V. Kažuro.
Jos manymu, buvo galima daugiau informuoti apie skrydį Londonas-Palanga, kadangi būtent Kaliningrade vyks Anglijos ir Belgijos rinktinių dvikova. Tačiau, kaip teigia KPPAR direktoriaus pavaduotoja, daugeliui kitataučių Lietuva atrodo tarsi užkampis, tad ir apie patogesnę galimybę nuvykti į Karaliaučių jiems nėra žinoma.
Beje, Lietuvoje su problemomis susidūrė ne Europos Sąjungos piliečiai. Štai kai kurie Nigerijos rinktinės aistruoliai, mūsų šalyje neturėję vizos, Kaliningrado nepasiekė. Užsienio reikalų ministerija (URM) atsisakė pripažinti futbolo sirgalių pasus, kurie Rusijoje atstoja vizą.
„Lenkai šalia vykstantį pasaulio čempionatą išnaudojo. Jie turi gerą susisiekimą keltais – padaugėjo maršrutų skaičius iš Švedijos ir Danijos. Taip pat aistruoliams suteikta gera galimybė iš Lenkijos pasiekti Rusiją. Mums iki lenkų verlsumo dar toli“, – teigė V. Kažuro.
Iki pasaulio futbolo čempionato pradžios likus pusantro mėnesio Klaipėdoje pasigirdo kalbų apie galimybę įrengti aistruolių zoną. Buvo kalbama netgi apie galimą bendradarbiavimą su FIFA, į uostamiestį pritraukiant Lietuvos ir užsienio futbolo žvaigždes. Tačiau viskas subliuško it muilo burbulas.
„Dėl aistruolių zonos viskas buvo pradėta kiek per vėlai. Kaip sakant – mums organizuoti zonos netrukdė, bet ir nepalaikė. Biurokratijos buvo pakankamai. Reikia ir leidimus gauti, ir infrastruktūrą sutvarkyti, ir apsaugą garantuoti. Dabar neaišku, kada kitas toks čempionatas bus taip arti. Galbūt esame linkę sumenkinti jo reikšmę? Nors Lietuva krepšinio šalis, bet futbolo šalių, ko gero, yra daugiau nei krepšinio“, – svarstė uostamiesčio verslininkų atstovė.
Futbolo dvasia – tik baruose
Dėl pasaulio futbolo čempionato padidėjusio turistų srauto nepastebėjo ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras (TKIC). Jo direktorės Romenos Savickienės spėjimu, užsienio sirgaliai keliauja tiesiai į Karaliaučių.
„Vienintelis pokytis, kad dauguma Klaipėdos barų yra užimti, ir ten lietuviai žiūri futbolą. Tad srautą sudaro patys lietuviai ir svečiai, kurie poilsiauja bei domisi futbolu. Visiems atvejams ruošiasi šalis, kuri organizuoja čempionatą. Turbūt tikrai buvo norima papildomų skrydžių. Teko tuo klausimu kalbėtis su Palangos oro uosto laikinuoju direktoriumi. Būtent paminėta, kad nėra nei papildomų reisų užsakyta iš Jungtinės Karalystės, nei jokios informacijos apie galimybę lengviau pasiekti Kaliningradą„, – sakė R. Savickienė.
Ji sutinka, jog Lietuva tokiam įvykiui laiku namų darbų nepadarė – informacija turėjo pradėti sklisti likus keletui metų iki renginio pradžios.
„Mes patys praėjusiais ir šiais metais stengėmės tą informaciją pateikti, parodose Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Vokietijoje ir kitur. Tačiau situacija yra tokia kokia yra. Labai tikiuosi, kad galbūt dalis žmonių ir atvyks į mūsų regioną. Bet jeigu taip ir nutiks, tai nebus didelės organizuotos grupės – labiau pavieniai asmenys“, – neabejojo TKIC direktorė.
Verslininkai pramiegojo?
Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas liko nustebęs, jog dėl neišnaudotų galimybių bandoma kritikuoti uostamiesčio valdžią. Jo teigimu, verslui apie savo planus reikėjo pradėti kalbėti vėliausiai prieš dvejus metus.
„Tegul kalba tas, kas pramiegojo. Jeigu verslas pramiegojo, ieškoti kaltų būtų vėloka. Kas norėjo – prasisuko. Ar verslas nežinojo, kad bus pasaulio futbolo čempionatas? Ar reikia, kad kolūkio pirmininkas pasakytų? Spėju, kad nebuvo niekam rimto poreikio. Dabar vasara, apgyvendinimo įstaigos ir taip neblogai užimtos – ir Klaipėdoje, ir Palangoje, ir Nidoje. Galbūt norima, kad visų miestiečių pinigais verslininkams būtų viskas suorganizuota?“ – retoriškai klausė Klaipėdos vicemeras.
A. Šulcas nemato Klaipėdos savivaldybės kaltės ir dėl neįrengtos futbolo aistruolių zonos, esą tuo taip pat turėjo pasirūpinti patys verslo atstovai.
Tegul kalba tas, kas pramiegojo. Jeigu verslas pramiegojo, ieškoti kaltų būtų vėloka. Kas norėjo – prasisuko. Ar verslas nežinojo, kad bus pasaulio futbolo čempionatas? Ar reikia, kad kolūkio pirmininkas pasakytų? Spėju, kad nebuvo niekam rimto poreikio.
„Nėra ten jokios biurokratijos – kas nori, tas planus įgyvendina. Panašu į norą, kad kolūkio pirmininkas suorganizuotų ir susirinkimą, ir balių, ir pinigus bei premijas išdalintų. Jeigu dar kažkas gyvena sovietmečiu, tegul jame ir gyvena. Jeigu reikėjo diplomatinių žingsnių, reikėjo sakyti prieš keletą metų. Dabar visi ministerijų duris spardo kojomis ir įeina. Tikrai ne Savivaldybei reikia organizuoti aistruolių zoną. Tai yra verslas“, – rėžė A. Šulcas.
Kaliningrade – ketverios rungtynės
Pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje startavo birželio 14 d. ir baigsis liepos 15 d. Pirmąsias rungtynes Kaliningrade, vykusias birželio 16 d., sužaidė D grupės rinktinės – Kroatija ir Nigerija. Jos baigėsi kroatų pergale: 2:0.
Birželio 22 d. Karaliaučiuje susitiks E grupės ekipos – Serbija ir Šveicarija. Birželio 25 d. tarpusavyje žais B grupės komandos Ispanija ir Marokas, o birželio 28 d. vyks G grupės Europos futbolo grandų mūšis – Anglija prieš Belgiją. Lietuvos rinktinė į planetos pirmenybes nepateko.
