Rūpestis dėl nacionalizmo ekonomikoje
„Pasaulio įmonių vadovai labiausiai baiminasi dėl kibernetinio saugumo ir skirtingiems regionams būdingų problemų. Tai yra gan nauja tendencija, lyginant su ankstesniais metais, kuomet vadovams labiausiai rūpėjo rizikų, tiesiogiai susijusių su verslo vykdymu, valdymas“, – sako bendrovės „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.
Įmonių vadovai rizikas vertina gana plačiai ir joms priskiria geopolitinį nestabilumą, terorizmą bei klimato pokyčius. KPMG analitikų teigimu, kiekvienas pasaulio regionas signalizuoja apie skirtingas grėsmes. Nemažai rizikos veiksnių atskiruose regionuose skiriasi, pavyzdžiui, daugelis apklausoje dalyvavusių įmonių iš viso pasaulio, išskyrus esančias Tolimuosiuse Rytuose, šiuo metu jaučia terorizmo grėsmę. Tuo tarpu Europoje kyla nerimas dėl euro zonos ateities, JAV – dėl mokesčių naštos.
Visgi daugelis vadovų pritaria, jog nepaisant skirtingų regioninių problemų, juos vienija ir bendri rūpesčiai – plintantis nacionalistinis požiūris į prekybą ir noras koncentruotis bei plėstis tik vietinėje rinkoje. Kitos, labiau įprastos grėsmės, verslininkų teigimu, yra tiesioginės įmonių veiklos rizika, besikeičiantys vartotojų įpročiai ir konkurencija su naujais rinkos dalyviais.
Iš šiemet KPMG atliktos analizės matyti, kad daugelis Europos įmonių pamažu nutraukia anksčiau sudarytas tarptautines bendradarbiavimo sutartis ir koncentruojasi į vietinę rinką. Tam įtakos turi besikeičianti politinė situacija Europoje, o labiausiai – Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš ES, kuris signalizuoja apie kylantį ekonominį nacionalizmą. Taip pat įtakos turi ir JAV pozicija, kuri pradėjo kvestionuoti JAV sudarytas tarptautines prekybos sutartis. Analizė parodė, jog baimindamiese geopolitinių problemų, įmonių vadovai vis dažniau siekia viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo.
Pagrindinis iššūkis – duomenų saugumas
Prisitaikymas prie technologinių pokyčių ir kibernetinis saugumas yra didžiausi šiuolaikinio verslo iššūkiai, teigia respondentai. KPMG analizės duomenimis, apie 60 procentų apklaustų įmonių vadovų visame pasaulyje pabrėžia investicijų į vartotojų duomenų apsaugą svarbą. Jie teigia prisiimantys visą atsakomybę už galimą asmeninių duomenų nutekinimą internetiniams nusikaltėliams.
Įmonių vadovai pabrėžia, jog vartotojų informacija yra pagrindinis įrankis, lemiantis kompanijos gebėjimą produktus ir paslaugas pritaikyti pagal klientų poreikius. Tačiau šie duomenys sulaukia vis didesnio internetinių sukčių dėmesio. Todėl verslai, kurie siekia išsaugoti vartotojų ir partnerių pasitikėjimą, ypatingą svarbą teikia kibernetinio saugumo strategijai. KPMG duomenimis, JAV vyriausybė vien 2016 metais į internetinį saugumą investavo 24 milijardus eurų. JAV ir praėjusiais metais išliko valstybe, daugiausiai investuojančia į klientų duomenų apsaugą.
„Šiemet kibernetinės atakos tapo didžiausia įmonių vadovų baime. Tokiems išpuoliams atremti šiuo metu yra pasiruošę kiek daugiau nei pusė iš jų. Tobulėjant technologijoms, versle atsiveria vis daugiau spragų, tad pagrindinis vadovų iššūkis – jas užpildyti efektyviais saugumo sprendimais“, – komentuoja Rokas Kasperavičius.
Analizė parodė, kad geriausiai atremti kibernetines atakas yra pasiruošusios infrastruktūrą kuriančios industrijos, pavyzdžiui statybų sektorius, antroje vietoje – gyvosios gamtos mokslų, draudimo, turto valdymo ir energetikos sektoriai. Paradoksalu, tačiau bene silpniausiai duomenų saugumą savo vartotojams užtikrina technologijų kompanijos.
Su šiomis problemomis susiduria ne tik JAV. Kibernetinių atakų paskutiniu metu padaugėjo ir Rytų Europos šalyse. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2017 metais užfiksuota apie 55 tūkst. kibernetinio saugumo atvejų. Praėjusiais metais žiniasklaidoje buvo skelbiama, jog iš Santaros slėnio dalies – Inovatyvios medicinos centro buvo nutekinti privačių asmenų duomenys, pranešimai bei dokumentai. Tais pačiais metais viešumoje pasirodė informacija, kad vagys pasisavino klinikos „Grožio chirurgija“ klientų asmeninius duomenis bei ligų istorijas ir reikalavo išpirkos.
Kibernetinis saugumas yra daugelį pasaulio ekonomikų vienijantis rūpesnis ir tikėtina, kad jam ateityje bus skiriama vis daugiau dėmesio bei finansinių išteklių. Tačiau tyrimo duomeninis, skirtinguose regionuose verslui kyla ir labai speficinių problemų, pavyzdžiui, ES bendrovės baiminasi tolesnio eurozonos skilimo, o JAV – didėjančių mokesčių naštos. Kasmet verslui iškyla vis kitokių rizikų, kurios ateityje gali ženkliai ir netikėtai paveikti pasaulio ekonomikos plėtros žemėlapį.
