Rinkliavą administruojančios Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) direktorius Rimantas Juknevičius aiškino, kad šiukšlių išvežimo tvarka sostinėje strigo ir dėl vežėjų, ir dėl pačių gyventojų kaltės.
Daugelis sostinės gyventojų vis dar tiksliai nesupranta, kas iš esmės pasikeitė nuo gegužės 1 dienos?
Nuo 2018 m. gegužės 1 d. pradėta įgyventi atliekų tvarkymo reforma Vilniaus mieste, kurios reikalingumas buvo būtinas, tiek siekiant, kad atliekų tvarkymo kaštus prisiimtų visi atliekų turėtojai, o ne tik jų dalis (skaičiuojama, kad nemokančių už atliekas Vilniaus mieste buvo apie 30 proc. gyventojų), tiek siekiant skaidrinti ir modernizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
Tam yra numatyta eilė sprendimų, kurie apima ir modernių atliekų aikštelių įrengimą, rūšiavimo konteinerių bei didelių gabaritų surinkimo aikštelių tinklo plėtrą, taip pat ir naują atliekų aptarnavimo bei mokėjimo už mišrias komunalines atliekas tvarką.
Nauja sistema džiaugiasi tikrai ne kiekvienas. Dauguma gyventojų skundžiasi dėl laiku neištuštintų konteinerių.
VASA nuolat stebi ir kontroliuoja atliekų surinkimo situaciją Vilniaus miesto savivaldybėje. Informacija apie neištuštintus konteinerius yra operatyviai perduodama vežėjams ir imamasi visų reikalingų priemonių tvarkai užtikrinti.
Situacija turi dvi puses: iš vienos pusės, vežėjams reikėjo laiko prisitaikyti prie naujų teritorijų, iš naujo persidėlioti grafikus, vairuotojams – susipažinti su naujai aptarnaujamomis zonomis, kiemų privažiavimo specifika.
Iš kitos pusės, trūksta ir gyventojų bei įmonių sąmoningumo. Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir aplink yra nuolat metamos didelių gabaritų, statybinės bei kitos neleistinos atliekos, kurios tikrai nepuošia miesto. Didelių gabaritų atliekos turi būti priduodamos į tam skirtas atliekų surinkimo aikšteles.
Labai svarbu, kad gyventojai ar įmonės išstumtų savo atliekų surinkimo konteinerius į suderintą konteinerių ištuštinimo vietą nustatytu laiku ir konteineriai būtų fiziškai pasiekiami, neužstatyti transporto priemonėmis. Skatiname visada mus informuoti, jei mišrios komunalinės atliekos nebuvo išvežtos laiku arba paslauga suteikta nekokybiškai.
Kodėl įvedant rinkliavą už mišrias komunalines atliekas nebuvo sprendžiamas klausimas dėl rūšiuojamų atliekų? Šiuo metu galimybę rūšiuoti turi ne visi gyventojai.
Atliekų rūšiavimo skatinimas yra prioritetinis klausimas, kuris yra sprendžiamas kompleksiškai. Mieste 2018–2019 m. numatyta įrengti 750 požemines ir pusiau požemines konteinerių aikšteles, kuriose bus įrengti ne tik komunalinių atliekų, bet ir plastiko, popieriaus, stiklo atliekų, biologiškai skaidžių (maisto) atliekų konteineriai. Visos aikštelės atitiks naujus švaros ir tvarkos standartus. Ateityje numatyta ir tolesnė modernių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių plėtra, apimsianti ir mažaaukštės statybos teritorijas, sodininkų bendrijų teritorijas.
Taip pat bus plečiamas pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių tinklas. Numatytos papildomos investicijos į 7 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Nuo 2019 m. planuojamas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, o tai padės atpiginti atliekų tvarkymą.
Svarbu pasakyti, kad Savivaldybė atliekų rūšiavimą plėtoja ne vienašališkai, o kartu su pakuočių organizacijomis. Šiuo metu vykdomas konkursas dėl antrinių žaliavų surinkimo ir vežimo. Įvedus rinkliavą, inventorizuoti mišrių komunalinių atliekų konteineriai ir žinomos jų pastatymo vietos, o ateityje atitinkamai bus inventorizuoti ir antrinių pakuočių konteineriai. Tokiu atveju bus žinoma informacija apie konkrečiam namui priskirtus mišrių komunalinių atliekų ir rūšiavimo konteinerius ir bus galima kiekvienu atveju įvertinti asmenų galimybes rūšiuoti bei taikyti finansinius paskatinimus.
Kalbate apie naują mokėjimo tvarką. Kokie esminiai pokyčiai laukia gyventojų?
Sostinės gyventojai jau kitą savaitę gaus pirmuosius mokėjimo pranešimus už atliekų tvarkymą pagal naująją nuo gegužės įsigaliojusią sistemą. Mokėjimo pranešime nurodyta suma paskaičiuota iš karto už visus 8 šių metų mėnesius. Skaičiuojame, kad vidutinė atliekų tvarkymo kaina vilniečiams turėtų sumažėti iki trečdalio.
Mokėjimo pranešimuose bus nurodyta pastovioji rinkliavos dalis, priklausanti nuo nekilnojamojo turto ploto bei kintamoji dalis, priklausanti nuo mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos ir nekilnojamojo turto kategorijos. Rinkliavą už atliekų tvarkymą bus galima sumokėti kartą per metus (iš karto už 8 mėnesius) arba dalimis (ketvirčiais). Pirmasis mokėjimas jau turi būti atliktas iki liepos 31 dienos.
Vilniečiai skundžiasi ir dėl neaiškių šiukšlių išvežimo grafikų. Ar jie gali patys koreguoti grafiką?
Pasikeitus mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo tvarkai, aptarnavimo zonoms ir atliekų vežėjams, natūralu, kad turėjo keistis ir atliekų surinkimo grafikai. Mišrių komunalinių atliekų grafikai, skelbiami VASA tinklalapyje. Jeigu gyventojai ar įmonės pageidauja keisti atliekų išvežimo dažnį, reikėtų apie tai informuoti VASA Klientų aptarnavimo skyrių.
Apskritai Vilnius yra suskirstytas į penkias atliekų surinkimo ir vežimo (priežiūros) zonas. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikia trys vežėjai: UAB „Ecoservice“, UAB „Ekonovus“ ir UAB „VSA Vilnius“, atrinkti viešojo konkurso būdu.
