„Viskas vyksta už uždarų durų ir paskubomis, niekas nederinama“, – pripažino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Ši nevyriausybinė organizacija gina maždaug milijono pacientų interesus, tačiau valdžia jos balso nenori girdėti.
Užsimojusi pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą Sveikatos apsaugos ministerija pripažino, kad, Lietuvoje sumažėjus gyventojų, dabartinis gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklas yra perteklinis ir neefektyvus, neužtikrinantis paslaugų saugumo ir kokybės.
Ministerija, nepasitarusi nei su pacientams atstovaujančiomis organizacijomis, nei su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų organizacijomis, nei su kitais socialiniais partneriais, parengė teisės aktų paketą ir pateikė Vyriausybei bei Seimui.
Nusidriektų milžiniškos eilės
Projekto rengėjai teigė, kad būtina kontroliuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, vengti išteklių švaistymo. Bet tokia nuostata – tik popieriuje.
V.Augustinienė pateikė paprastą pavyzdį – bent kartą per metus diabetu sergantis žmogus turi gauti endokrinologo konsultaciją ir atlikti tam tikrus tyrimus, kurių neatlieka šeimos gydytojas. Tai padeda ir laiku pastebėti įvairias komplikacijas.
Tačiau patekti pas endokrinologą, dirbantį valstybinėje gydymo įstaigoje, sudėtinga. Priežastis – nustatytos kvotos, tad dalis pacientų kreipiasi į privačius gydymo centrus, kurie sudarė sutartis su teritorine ligonių kasa.
Privačios gydymo įstaigos padeda mažinti eiles. Bet pagal Seimui svarstyti pateiktą projektą ligonių kasos ateityje sutartis sudarytų su privačiomis klinikomis tik tokiu atveju, jei valdiškos įstaigos negali ko nors atlikti arba trūksta specialistų.
„Jeigu įsigalios tokia praktika, pacientų eilės tik dar labiau pailgės. Visus mus ketinama suginti į milžiniškas poliklinikas, kaip į kokias daržines, o tai būtų žingsnis atgal“, – apgailestaudama kalbėjo V.Augustinienė.
Sovietinio „rojaus“ ilgesys
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius teigė, kad šiame teisės aktų pakete yra labai gražiai skambančių frazių: ligoninių tinklo optimizavimas, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinio tvarumo užtikrinimas.
Bet už jų paprasčiausiai slypi užmačios atimti iš pacientų teisę sulaukti ligonių kasų kompensacijos už privačiose gydymo įstaigose gautas paslaugas.
Tik tuo atveju, jei valstybinės gydymo įstaigos nesugebėtų aptarnauti visų pacientų arba joms neapsimokėtų teikti tam tikrų paslaugų, valstybė pirktų paslaugas iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų, jei jos atitiktų nustatytus kriterijus.
Taip atsijojus privačias gydymo įstaigas į jas besikreipiantys pacientai turėtų susimokėti visą paslaugų kainą, nes negalėtų pretenduoti į Valstybinės ligonių kasos kompensacijas.
„Sveikatos priežiūros sektoriuje planuojama grįžti į centralizuoto planavimo ir valdymo laikotarpį, iš kurio pasukome demokratijos ir decentralizacijos keliu daugiau nei prieš dvidešimt metų“, – teigė L.Paškevičius.
Padidėtų darbo krūvis
Nauji teisės aktai gali sukelti ne tik pacientų nusivylimą. Kyla daug klausimų, į kuriuos šio projekto rengėjai nesugeba atsakyti.
Pavyzdžiui, ar nepadidės krūvis medikams, jei visi pacientai kaip kadaise bus konsultuojami ir gydomi tik valstybinėse ligoninėse? Ar tai užtikrins medicinos pažangą?
„Medikų ir taip trūksta, ypač rajonuose, kuriuose vis rečiau galima gauti kokybiškas medicinos paslaugas. O emigruoja vieni geriausių, jauni, pažangūs medikai, nes nesitaiksto su jų nuomonės nepaisymu.
Norisi tikėti, kad bus pristabdytas šio įstatymų paketo priėmimas, jis bus grąžintas rengėjams aptarti su medikais, pacientais, gydymo įstaigų atstovais, ir bus pasiektas kompromisas“, – teigė L.Paškevičius.
Nepavyks išvengti kyšių
Jei išaugs eilės gydymo įstaigose, galima neabejoti, kad dar labiau suklestės korupcija ir nelegalūs atsiskaitymai už paslaugas. Juk daug kas norės „atsidėkoti“ gydytojams.
Ir toliau kils korupcijos lygis sveikatos priežiūros srityje, kuri jau 15 metų iš eilės įvairių korupcijos indeksų įvertinama kaip labiausiai korumpuotas Lietuvos ūkio sektorius.
Nors teikiamo teisės aktų paketo aiškinamajame rašte kalbama apie valstybės ir savivaldybių medicinos įstaigų valdymo efektyvinimą ir gerinimą, tai, kas planuojama, nežada nieko gero.
„Tai, kas planuojama, nėra pažangi reforma.
Ji neabejotinai turės neigiamą poveikį tiek pacientams, tiek medikams, tiek gydymo įstaigoms“, – pripažino L.Paškevičius.
Blokštų valstybę į pražūtį
Seimo narys Antanas Matulas neabejojo, kad Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nėra atlikusi svarbiausių darbų, kurie skatintų medicinos pažangą Lietuvoje, o visą dėmesį yra sutelkusi tik į tai, kaip numušti vaistų kainas.
„Iš esmės padarytas tik vienas teigiamas žingsnis – lengvatinis pridėtinės vertės mokestis vaistams, dėl kurio kėlėme klausimą daugiau nei prieš pusantrų metų“, – teigė parlamentaras.
Seimo narys A.Matulas atkreipė dėmesį, kad kai kurias rajonų ligonines siūloma pavadinti saugos ar globos namais, o kai kur atsisakyti net terapijos skyrių.
Tokiai reformai jis teigė kategoriškai nepritariantis, nes tai reikštų ligoninių sunaikinimą rajonuose. Tik tuo atveju, jei savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra apskričių ligoninių steigėja, susitartų sujungti gydymo įstaigas, tai galėtų duoti naudos.
Bet siekiant optimizuoti gydymo įstaigų tinklą reikėtų kelių aiškių principų – savanoriškumo ir tam tikrų kriterijų. Jei šių reikalavimų ligoninė neatitiktų, būtų įmanoma nutraukti kokio nors skyriaus darbo finansavimą.
Anksčiau buvo aiškūs kriterijai, pavyzdžiui, kiek kasmet turi būti atlikta operacijų, kiek turi būti gimdymų tam tikroje ligoninėje, kad jos veikla apsimokėtų. Dabar tokių oficialių rodiklių atsisakoma.
Dėl privačių medicinos centrų siūloma naujovė parlamentarui A.Matului kelia net pyktį.
„Jei tai vyktų ne Europos Sąjungos valstybėje, o ten, kur yra diktatūra, gal ir suprasčiau. Tačiau ketinama patvirtinti gydymo įstaigų tinklą ir pirmiausia sudaryti sutartis su jomis, o jeigu liks pinigų ir jei reikės papildomų paslaugų, tai ir su privačiomis gydymo įstaigomis. Vadinasi, daug pastarųjų turėtų užverti duris“, – piktinosi Seimo narys.
Tačiau privatus verslas sveikatos apsaugos sistemoje, anot jo, yra pažangos variklis, nes daug investuoja.
„Pirmiausia reikėtų galvoti apie papildomą draudimą, apie alternatyvias ligonių kasas, kurias žmogus galėtų pasirinkti pagal tai, kaip jos sugeba kontroliuoti savo išlaidas.
Bet viską darome priešingai“, – kalbėjo A.Matulas.
Privačiai medicinai – trupiniai nuo pyrago
Privati medicina Lietuvoje sudaro 7–8 procentus sveikatos priežiūros paslaugų rinkos, ji yra silpniausiai išplėtota visoje ES.
Privačios medicinos įstaigos yra diskriminuojamos – pavyzdžiui, nesudaromos sutartys dėl stacionarinių paslaugų kompensavimo jose gydymą pasirinkusiems pacientams.
Privačioms medicinos įstaigoms užkertamas kelias dalyvauti tiek ES struktūrinių fondų paramos, tiek Valstybės investicijų programos projektuose.
Restruktūrizavimo programų lėšos iki šiol yra skiriamos tik valstybinėms gydymo įstaigoms.
Iki šiol valstybinėms ir privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms taikomi skirtingi buhalterinės apskaitos principai: valstybinės gydymo įstaigos į apskaitą neįtraukia ilgalaikio turto (pastatų, medicininės įrangos, kt.) nusidėvėjimo, todėl nepatiria dalies išlaidų, nes šis turtas, naudojamas pagal panaudos sutartis, yra valstybės ar savivaldybių nuosavybė.
