Ginčas tebevyksta dėl Vytauto Didžiojo tilto prietilčio transporto mazgo statybos. Jį tuometė miesto valdžia sumanė įrengti koncesijos būdu ir konkurso nugalėtoju paskelbė Garliavoje (Kauno r.) įsikūrusią bendrovę „Kamesta“.
Susitarimą nuo pat pradžios lydėjo teisiniai ginčai. 2012 metų pabaigoje buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau ji pavirto dar viena skandalinga istorija.
2016-ųjų pavasarį dabartinė miesto valdžia nusprendė nutraukti sutartį su „Kamesta“, tačiau ginčas teisme tęsiasi. Miesto vadovai įsitikinę, kad už statinį jau seniai atsiskaityta ir galbūt net permokėta.
Tuo metu „Kamestos“ finansininkai baigia skaičiuoti finansinių pretenzijų dydį, o jų suma gali siekti 10 mln. eurų.
Nesuvokia sprendimo prasmės
Šio transporto mazgo statybas nuo pat pradžių lydėjo keisti sumanymai ir sprendimai. 2005-ųjų sausį Kauno valdžiai kilo idėja šį objektą, kurio pagrindą sudarė 350 metrų ilgio gatvės atkarpa, įrengti koncesijos būdu.
„Sunku paaiškinti, kodėl išvis prireikė tokio sprendimo“, – svarstė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Tuometė miesto valdžia sumanymą motyvavo lėšų stygiumi ir nenoru didinti skolinimosi limio. Pagal projektinius skaičiavimus darbai galėjo kainuoti vos 1,5–1,7 mln. eurų.
„Kamestos“ atstovai pradėjo įrodinėti, kad statybų metu sąnaudos sieks 6,3 mln. eurų, mazgo priežiūrai prireiks daugiau nei 91 tūkst. eurų per metus, o du kapitaliniai remontai kas 10 metų kainuos po 191 tūkst. eurų.
Didesnė statybų kaina buvo grindžiama papildomais darbais – į sąmatą buvo įtrauktas Nemuno krantinės sutvarkymas, šaligatvių tiesimas, šviesoforais reguliuojamos sankryžos ir laiptų įrengimas.
Miesto tarybai tvirtinti sutartis buvo pateikta be priedų, todėl politikai net nelabai įsivaizdavo, kokius darbus atliks „Kamesta“ ir kaip su įmone bus atsiskaitoma.
Pribloškė skaičiai sąskaitose
Transporto mazgas buvo baigtas įrengti 2008 metais ir pripažintas tinkamu naudoti, o tuomet Kauno savivaldybę pasiekė pirmoji „Kamestos“ finansininkų išrašyta sąskaita. Už keturis mėnesius jie pareikalavo sumokėti beveik 0,5 mln. eurų.
Savivaldybės tarnautojai pradėjo aiškintis, kaip susidarė tokia suma, ir pirmiausia paprašė pateikti Nemuno krantinės projektavimo dokumentus ir statybos leidimą. Kol vyko susirašinėjimas, Kauno savivaldybę pasiekė nauja „Kamestos“ sąskaita – už 3 mėnesius reikalaujama sumokėti apie 260 tūkst. eurų.
Sutaikymo komisijoje buvo sutarta nutraukti sutartį, jei savivaldybė sumokės „Kamestai“ faktiškai patirtas išlaidas, bet niekaip nepavyko susitarti dėl sumos.
Tuomet įmonės teisininkai kreipėsi į Kauno apygardos teismą reikalaudami pripažinti, kad savivaldybė sutartį nutraukė neteisėtai ir privalo apmokėti pateiktas sąskaitas.
Kauno savivaldybė ir „Kamesta“ daugybę kartų mėgino ginčą išspręsti teismuose arba pasirašant taikos sutartį, bet pasikeitus miesto valdžiai kaskart atsirasdavo naujų aplinkybių ir išspręsti šio galvosūkio nepavykdavo.
Pastarąjį kartą taikos sutartis buvo sudaryta 2012-ųjų pabaigoje ir pavirto dar vienu skandalu. Tuometė miesto valdžia pasirašė sutartį, pagal kurią savivaldybė įsipareigojo „Kamestai“ per pusmetį sumokėti apie 3,5 mln. eurų, nors biudžete nebuvo numatyta tokių pinigų.
Tikslas – sutarti dėl sąlygų
„Abi šalys jau nutraukė sutartį, tačiau dėl skirtingų priežasčių ir skirtingomis sąlygomis“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas.
Jis džiaugėsi, kad sutartis nutraukta ir kelio atgal nebėra. Norint ją atnaujinti turėtų būti skelbiamas naujas konkursas.
„Lieka išspręsti, kas kam skolingas. Savivaldybė laikosi pozicijos, kad su įmone seniai atsiskaityta“, – kalbėjo G.Petrauskas.
„Kamestai“ pinigai nebemokami trejus metus. Įmonės atstovai mano, kad skola siekia maždaug 10 mln. eurų.
„Toks reikalavimas visiškai nelogiškas, mat nutraukus sutartį pirma laiko nebemokama už objekto eksploatavimą, gerokai sumažėja finansavimo bei nuosavo kapitalo išlaidos. Galutinė suma niekaip negali būti tokio dydžio“, – tikino savivaldybės administracijos direktorius.
Pagrindiniai nesutarimai kilo dėl bendros sąmatos ir nuosavo kapitalo naudojimo. Nuosavas kapitalas vertinamas itin brangiai. Dėl paskolos iš banko ginčų nekilo.
Anot G.Petrausko, nuosavo kapitalo dalis projekte turėjo siekti 4 mln. eurų, bet vos pasirašius sutartį savivaldybė įmonei pervedė 2,6 mln. eurų avansą, nors tai nebuvo numatyta.
„Sunku pasakyti, kodėl tuometė miesto valdžia sužibėjo tokiu dosnumu“, – svarstė G.Petrauskas.
Nesutariama ir dėl darbų sąmatos. Savivaldybės užsakymu ekspertizę atlikę specialistai paskelbė, kad statyba galėjo kainuoti 3,5 mln. eurų, pačios įmonės skaičiavimais, maždaug 6,6 mln. eurų.
Įmonės kaltės niekas dar nenustatė
Valentinas Marcinkevičius
Bendrovės „Kamesta“ generalinis direktorius
„Per dešimtmetį susitarimus su Kauno savivaldybe įvairios institucijos tikrino daugybę kartų ir jokių įmonės padarytų nusižengimų nenustatė.
Įsiteisėjusioje teismo nutartyje aiškiai parašyta, kad Kauno valdžia neturi teisės ignoruoti savo pačios patvirtintos sutarties. Kam nors galbūt malonu, kad vyksta tokie dalykai.
Įmonės teisininkai taip pat nusprendė nutraukti sutartį ir paragino Kauno savivaldybę galutinai atsiskaityti. Tiksli suma bus apskaičiuota artimiausiu metu ir pateikta teisme.
Jeigu savivaldybė sutiks atsiskaityti, galėsime susitarti. Dešimtmetį murdomės teismuose lyg būtume kažkokie aferistai. Visa tai tęsiasi pernelyg ilgai ir kenkia normaliam darbui.
Ar Kauno savivaldybė nekerštauja įmonei kituose konkursuose? O kaip jūs manote?“
