Povandeninės srovės: dangstosi kaimu, o dirba prekybos tinklams

Didieji prekybos tinklai laukia, kokius Farmacijos įstatymo pakeitimus galiausiai patvirtins Seimas.

Jie trokšta būtent tokio teisės akto, kuriuo būtų leidžiama vaistais prekiauti mažmeninės prekybos vietose.

Akivaizdu, kad didesnė pasiūla būtų palanki vaistų ir maisto papildų gamintojams.

Vargu ar dar didesnė pardavėjų konkurencija sumažintų vaistų kainas. Bet kad padidins pardavimą, abejojančių net nėra.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 1300 šešiems tinklams priklausančių vaistinių.

Kaimo ar mažesnių gyvenviečių gyventojai vaistų įsigyja ambulatorijose. Jų iš viso Lietuvoje yra apie 680.

Be to, Lietuvoje jau gerai veikia nuotolinė prekyba nereceptiniais vaistais, todėl žmonės į bet kurį miestą, miestelį ar kaimą gali jų užsisakyti internetu. Tai padaryti nesunku užsukus į kompiuterizuotą biblioteką.

Tačiau stumdant Seime įstatymo pataisas dangstomasi būtent vaistų poreikiu kaime.

Jas parengusi Sveikatos apsaugos ministerija aiškino, kad, leidus mažmeninės prekybos įmonėms pardavinėti vaistus (išdavus joms atitinkamą licenciją), kaime, kur nėra vaistinių, pagerės vaistų prieinamumas, ir dar „nakties metu“.

Be to, tai esą turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes parduotuvės galės praplėsti asortimentą nauja prekių grupe – vaistais, o tai pritrauks daugiau pirkėjų ir jos gaus daugiau pajamų.

„Net nesvarsčiau tokios galimybės – pardavinėti ar ne vaistus. Kol kas tai visai nerūpi“, – tikino keturias parduotuves Jurbarko rajone turinčios bendrovės „Aušrava“ savininkas Aivaras Vinkšnaitis.

Anot Kauno regiono verslininko, individualios įmonės savininko Gintario Stoškaus, ar bus prekiaujama kaime vaistais, priklausys nuo reikalavimų, numatytų teisės aktuose.

Tačiau savo kaimo parduotuvėje jis neketina prekiauti vaistais – nėra tam vietos, mat jos prekybos plotas yra mažas, nesiekia nė 25 kv. metrų.

Kad kaimo parduotuvių lentynose atsiras vaistų, abejoja ir didžiuosius prekybos tinklus vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas.

„Neįmanoma prognozuoti, kiek mažųjų kaimo parduotuvių pasinaudos tokia galimybe ir turės investicijų reikalavimams įgyvendinti. Manau, kad iš pradžių – labai mažai.

Be to, Seime priimtas siūlymas, kad vaistai kaimo parduotuvėse turės būti parduodami prie kasų, kaip ir vadinamosios impulsyviosios prekės, pavyzdžiui, žiebtuvėliai arba kramtomoji guma. Tai – visiškas nesusipratimas“, – sakė L.Vilimas.

Kol kaimo verslas abejoja, Lietuvos didieji prekybos tinklai vaistų prekybai pamažu rengia vietą.

„Svarstysime, kaip ir kuo prekiauti, jei jau bus priimti teisės aktai. Turime „N“ vaistines, kurios dirba tose pačiose patalpose, kaip ir didesnės „Norfa“ parduotuvės. Tad tikrai neprekiausime tais pačiais vaistais, kaip ir vaistinės.

Apskritai vaistai nėra pagrindinis mūsų pardavimo objektas. Todėl jeigu ir atsiras tokia prekyba, ji bus labai ribota, nes tai – specializuotų įmonių veikla“, – sakė tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis.

Pasak „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės Ernestos Dapkienės, tinklui svarbiausia – kad kiekvienas pirkėjas rastų tokių prekių, kokių jam tuo metu reikia.

„Jei toks sprendimas bus priimtas, vaistais prekiausime. Jeigu nebus, pirkėjai galės apsilankyti beveik šalia kiekvienos mūsų parduotuvės veikiančiose vaistinėse ir įsigyti vaistų ten. Todėl kol konkretaus sprendimo nėra, apie konkrečius pokyčius arba pasirengimą jiems kalbėti dar anksti“, – sakė E.Dapkienė.

„Rimi Lietuva“ atstovė Giedrė Buivydienė priminė, kad sumanymai dėl prekybos vaistais prekybos centruose sklando ne pirmus metus.

„Siūlymų ir sumanymų buvo daug, bet nė vienas jų taip ir nebuvo įgyvendintas.

Dabar taip pat turime tik tarpinį sprendimą.

Stebime situaciją. Mums šis klausimas įdomus, nes manome, kad konkurencija prekybos vaistais srityje galėtų didėti.

Tačiau kol kas nėra aišku, kokia linkme dabartiniai siūlymai pakryps toliau. Todėl kol kas neturime ir konkrečių planų“, – paaiškino G.Buivydienė.

Anot „Lidl“ atstovo Valdo Lopetos, kol kas nenuspręsta, bus ar ne šio tinklo parduotuvėse prekiaujama vaistais.

„Visuomet analizuojame galimybes plėsti savo parduodamų prekių ir paslaugų asortimentą, kad galėtume pasiūlyti pirkėjui jo poreikius atitinkančias paslaugas ir prekes“, – sakė ir „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.

Kaip sakė prekybininkų atstovas L.Vilimas, idėja leisti mažmeninėse prekybos vietose prekiauti vaistais prekybininkams iš esmės yra palanki.

„Gerai turėti galimybę plėsti prekių asortimentą atsižvelgiant į žmonių poreikius. Nebūtų poreikio, niekas to nedarytų net ir turėdamas leidimą.

Tam tikrų vaistų dažnai prisireikia netikėtose vietose, todėl būtų gerai turėti daugiau galimybių jiems įsigyti. Tai būtų naudingas sprendimas ir žmonėms, ir verslui“, – kalbėjo L.Vilimas.

Jis sakė, kad leidimo pardavinėti vaistus ypač laukia degalinės, nes ko jau ko, o vaistinių prie jų tikrai nėra.

Nuo Lazdijų iki Punsko – vos 16 kilometrų, tačiau prekybos vaistais taisyklės Lenkijoje – jau kitos. Nedidelėje šeimos įkurtoje maisto parduotuvėje „Vladi“ Punske virš šaldytuvų su ledais – vaistams skirtos lentynos.

Aspirinas nuo skausmo ir uždegimo, įvairių gamintojų paracetamolis, ibupromas, taip pat rėmenį mažinantys vaistai, aktyvintoji anglis, preparatai nuo gerklės skausmo, žaizdoms dezinfekuoti skirtos priemonės, pleistrai. Visa tai į nedidukę parduotuvę užsukę žmonės gali nusipirkti taip pat, kaip ir ten pat sukrautų bulvių traškučių ar energinio gėrimo.

Didieji prekybos centrai Lenkijoje medicinos prekėms yra skyrę ilgas lentynas, kuriose greta įvairių gamintojų pakuočių su vaistais nuo skausmo, virškinimo sutrikimų ir kitokių negalavimų yra prikrauta kuo įvairiausių maisto papildų.

„Farmacijos prekės“ – tokie užrašai kabo ties vaistų preky bos skyriais. Punsko „Valdi“ parduotuvėje vaistų lentynos – greta maisto prekių.