Reta ferma Kinijoje turi tokius didelius plotus kaip ši – karvių ganyklos driekiasi 130 kvadratinių kilometrų. Į šios ekologiškos fermos sukūrimą investuota 150 mln. juanių (19,8 mln. eurų).
„Šioje fermoje galvijai auginami dėl pieno ir mėsos, tačiau kartu tai vieta turizmui. Čia sukurta graži aplinka, pastatyti nameliai poilsiui, – vardijo Ly Dongjunas. – Prieš mums įkuriant čia fermą, šioje vietoje nieko nebuvo, tik tušti laukai. Kitaip tariant, vyko žemės švaistymas. O dabar mes dirbame ir produkcijos, ir paslaugų sektoriuje.”
Fermos vadovas pasakojo, kad čia auginami galvijai ėda tik šviežią žolę – tai daryti leidžia visus metus drėgnas ir šiltas klimatas.
„Be to, mūsų karvės kiekvieną dieną masažuojamos specialistų. Jos taip pat klausosi muzikos“, – lydėdamas iki karvių aptvaro pasakojo Ly Dongjunas.
Pamatęs, kad jo žodžiai sukelia šypseną, ūkio vadovas paaiškina: „Karvės ganosi klausydamos klasikinės arba kokios kitos ramios muzikos. Ji padeda galvijų nervų sistemai, jas nuramina. Kai galvijas ramus ir sveikas – skani ir jo mėsa, duodamas pienas.“
Ir iš tiesų – kuo arčiau mes einame prie aptvaro, tuo garsiau girdėti – šiandien karvės klausosi kompozitoriaus Frédérico Chopino sukurtos muzikos.
Jei ne stogine dengtas karvių aptvaras ir melžyklos, nesuprastum, kad esame vietoje, kur auginami gyvuliai.
Įėjus apžiūrėti aptvaro, į kurį suvaryti galvijai, Ly Dongjunas rodo į specialią modernią dangą – ji sugeria karvių išmatas ir jas fermentuoja, taip pat neutralizuoja kvapus. Aptvarų valymas dėl to tampa daug lengvesnis.
Čia įrengtos ir modernios melžyklos, kurias kinai įsigijo iš Izraelio.
Tarp žalių kalnų įsikūrusioje fermoje yra gyvenamųjų pastatų, žydi gėlės, išdėliotos plastikinės žaismingų karvių skulptūrėlės, išvedžioti žvyro takeliai, yra vaikų žaidimų aikštelių.
„Į mūsų ūkį atvažiuoja šeimos su vaikais, čia mes įrengėme kaimo turizmo sodybą, kur žmonės gali atvažiuoti pailsėti, pasivaikščioti“, – paaiškino fermos vadovas.
Atvykus iš Lietuvos gali atrodyti keista: jokio ežero, pirtelės. Tik nameliai ir klasikinės muzikos besiklausančios karvės. Ką veikti?
Tačiau kinams, kurie gyvena tankiai didmiesčiuose, susiduria su oro tarša, įstringa spūstyse, tai atrodo kaip rojaus kampelis ir iš tiesų išskirtinė vieta.
Be to, kaip pasakoja fermos savininkas, tėvai nori parodyti vaikams, iš kur atsiranda pienas. Mat daug jų nėra matę karvės ir neragavę šviežio pieno.
„Anksčiau kinai daugiau vartojo pieno miltelius, o pastaraisiais metais, augant pajamoms, ėmė augti ir tikro pieno paklausa. Vis daugiau žmonių renkasi šviežią pieną, todėl ekologiškos fermos įkūrimas yra sprendimas, priimtas atsižvelgiant į augantį poreikį”, – tvirtino fermos vadovas.
Tiesa, pieno milteliai vis dar išlieka svarbūs kinų maisto pramonėje, siekiant atliepti didelės populiacijos poreikius.
Lietuva – viena iš pieno produktų eksportuotojų į Kiniją. Lietuvių pieno perdirbimo įmonės tiekia kinams pieno miltelius bei kondensuotą nesaldintą sterilizuotą pieną.
Mūsų šalis tiekia pieną ten įsikūrusioms mažmeninės prekybos įmonėms, kurios naudoja pieno produktus kaip žaliavą kitų produktų gamybai.
Taip pat iš dalies aprūpina kavinių tinklus „Starbuck’s” ir „McDonald’s”, veikiančius Kinijoje.
Kinija leidimus vežti pieno produktus iš Lietuvos patvirtino 2016 metų vasarą, tačiau iki tol vyko ilgas derybų procesas su įvairiomis institucijomis, lietuviški pieno produktai turėjo pereiti kokybės kontrolės patikrinimus.
Statistikos departamento duomenimis, į Kiniją praėjusiais metais eksportuota pieno produktų už beveik 3 mln. eurų.
Beje, 2017-aisiais taip pat atsivėrė keliai lietuviškų ledų eksportui. Per praėjusius metus Kinijai parduota 1,1 tonos lietuviškų ledų.
