Šiuo metu gyventojas NT mokestį moka tuo atveju, jeigu jo turimo nekomercinės paskirties NT turto vertė viršija 220 tūkst. eurų, tačiau jei naujieji pokyčiai būtų įgyvendinti, būtų apmokestintas antras ir paskesnis gyvenamosios paskirties būstas.
Jeigu antrojo ir paskesnio NT turto vertė neviršija 220 tūkst. eurų – būtų taikomas 0,3 procento mokesčio tarifas. Jeigu turto vertė siekia 220–300 tūkst. eurų – taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas. Turto vertei tarp 300–500 tūkst. eurų – 1 proc. mokesčio tarifas, o viršijančiai 500 tūkst. eurų – 2 proc.
Skelbiama, kad toks mokestis negaliotų sodo nameliams, sodyboms, sandėliukams ir panašios paskirties NT.
Finansų ministras Vilius Šapoka paklaustas, ar jis nemano, kad įvedus tokį NT mokestį bus gudraujama ir lietuviai perrašinės turtą savo giminaičiams, ministras teigė, kad tokio scenarijaus nemato.
„Aš pasitikiu Lietuvos gyventojais, nemanau, kad jie taip darys. Perrašinėti turtą nebus finansinės prasmės, nes mokestis daugeliu atveju bus nedidelis ir bus mažesnis nei perrašymo išlaidos“, – užtikrintai į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą posėdžio metu atsakė ministras.
Liberalė Aušrinė Armonaitė taip pat pasiteiravo, ar antrojo ir paskesnio būsto apmokestinimas tik nėra palaipsnis ėjimas link visuotinio NT apmokestinimo.
Tiesa, V.Šapoka tokius ketinimus paneigė.
„Jei manyčiau, kad yra prasminga įvesti visuotinį mokestį, tai ir būtume pasiūlę. Kalbant apie visuotinį NT mokestį, daugelyje žmonių yra numatytos lengvatos pažeidžiamoms grupėms. Jei mes įvestume tokį mokestį, verstume žmones lįsti atgal į šešėlį“, – sakė finansų ministras.
Kad tokios įstatymo pataisos įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar kartą. Planuojama, kad naujosioms permainoms žalia šviesa galėtų būti uždegta jau nuo 2019-ųjų.
Pasiūlymus kritikavo
Konservatorė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad Vyriausybė labai ieško būdų, kaip rasti, kas Lietuvoje yra „buržujus ir dar kas galėtų susimokėti turto mokestį“. Ji klausė, kodėl Vyriausybei nešovė į galvą peržiūrėti šio mokesčio lengvatų, ypač tų, kurios susijusios su žemės ūkiu.
Ministras į tai atsakė trumpai: „Jei pasiūlymas bus, apie tai bus pagalvota.“
Tos pačios frakcijos narys Jurgis Razma sakė, kad kyla daug abejonių dėl antrojo būsto apmokestinimo principo teisingumo.
„Tarkime, viena šeima turi du kuklius vieno kambario butus, kurių vertė po 20 tūkst. eurų, tai jie turės mokėti už antrą būstą. Kita šeima turi prabangų būstą už 200 tūkst. eurų, jie nemokės. Ar tai teisinga?“ – klausė jis ir siūlė apsiriboti vertės principu.
V.Šapoka į tai atsakė, kad formuojant pasiūlymą buvo atsižvelgta ir šio mokesčio administravimo paprastumą. Pagal pasiūlytą variantą bus galima automatiškai formuoti nekilnojamojo turto deklaracijas.
„Kuomet imamos paskolos įsigyti antrą ar trečią gyvenamą būstą, kuris bus nuomojamas, tai tiesioginis kelias į nekilnojamojo turto burbulą, o sprogimo padarinius ankstesnio burbulo jaučiame ir dabar“, – sakė V.Šapoka.
Po pateikimo siūlymui dėl nekilnojamojo turto buvo pritarta. Iš 95 balsavusių Seimo narių 56 buvo už, 12 prieš, o 27 susilaikė. Toliau svarstoma bus birželio 21-ąją.
