S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso rekonstrukcijos konkursas persikėlė į teismą po to, kai komisija palankiausiai įvertino žinomos Turkijos „Kayi“ grupės pasiūlymą, tačiau tokį sprendimą teismui apskundė Lietuvos įmonė „LitCon“.
Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė pasirašyti sutartį su nugalėtoja pripažinta Turkijos įmone. Vėliau šis draudimas buvo atšauktas.
Pasiūlymus rekonstruoti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrą pateikė 8 konkurso dalyviai. Trys iš jų buvo pašalinti iš konkurso dėl pernelyg didelės kainos ir tiek pat – dėl pasiūlymų sąmatose padarytų klaidų.
„Kartais ima pyktis, kai bet kas gali rašinėti skundus, o jų nagrinėjimas tęsiasi pusę metų ar metus. Valstybė yra nustačiusi sudėtingas procedūras, privačiame versle jos atliekamos daug paprasčiau“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Į teismą keliavo vorele
Turkijos „Kayi“ pasiūlė rekonstruoti stadioną ir visą sporto kompleksą už 34,95 mln. eurų, o visus darbus įsipareigojo atlikti per 20 mėnesių. Antrojoje vietoje liko Vilniuje registruota bendrovė „Versina“.
Visų konkurso dalyvių siūloma kaina buvo labai panaši – mažiausia ir didžiausia sąmata skyrėsi tik maždaug 1 mln. eurų.
Kauno savivaldybės administracijos Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Dainius Ratkelis pranešė, kad šiuo metu dėl S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos teismuose nagrinėjamos net 3 bylos.
„Šiuo atveju galima įžvelgti dalyvių piktnaudžiavimą, nes iš pradžių buvo pateiktas vienas ieškinys. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, vėliau jas panaikino“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Netrukus kitas konkurso dalyvis teismui pateikė ieškinį, vėl reikėjo laukti sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Galiausiai tą pačią procedūrą atliko trečias tiekėjas. Taip laimėta laiko papildomoms pretenzijoms teikti.
Darbai nejuda iš vietos
„Tokios bylos skaudžiausios Kauno savivaldybei, nes negalima pradėti stadiono rekonstrukcijos darbų“, – kalbėjo D.Ratkelis.
Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones miesto valdžia galėtų rizikuoti sudaryti sutartį su konkursą laimėjusia Turkijos įmone, tačiau vėliau gali kilti didelių nemalonumų, jeigu kuris nors iš konkurso pašalintas ar pralaimėjęs jo dalyvis laimėtų bylą teisme.
Ką daryti, kad tokių ginčų tikimybė sumažėtų?
D.Ratkelio nuomone, reikėtų daugiau Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijų dėl specializuotų pirkimų. Vienas tokių pavyzdžių – maisto produktai.
„Galbūt teisės aktuose reikėtų numatyti galimybę didelės vertės pirkimuose kreiptis į tarnybą dėl pirkimų dokumentų patikros prieš pradedant patį pirkimą“, – svarstė D.Ratkelis.
Nusprendė: geriau nesiginčyti
Kauno savivaldybės valdomai bendrovei „Kauno švara“ teks skelbti naują keturių atliekų išvežimo sunkvežimių pirkimo konkursą – dar pernai paskelbtą konkursą sustabdė VPT.
„Tokių pat parametrų transporto priemonių esame pirkę anksčiau ir niekam tai neužkliuvo“, – tvirtino „Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas.
Vadovas neabejojo, kad jokiems teisėms aktams šįkart nebuvo nusižengta, tačiau kauniečiai nusprendė nesiginčyti su VPT, įvertinti tarnybos išsakytas pastabas ir vasarą skelbti naują konkursą.
„Gaila laiko, o pikčiausia, kad konkursą apskundė įmonė, kuri jame išvis nedalyvavo“, – kalbėjo D.Tumynas. Pasak jo, visų konkursų sąlygos turėtų atitikti bent 3 galimus tiekėjus, o smarkiai supaprastinus reikalavimus kyla pavojus gauti prastą gaminį.
VPT išvadose skelbiama, kad perkamų sunkvežimių techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų visuma nepagrįstai riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus.
Tarnybos specialistai turėjo priekaištų, kad pirkimo specifikacijoje nurodyti labai detalūs ir pertekliniai reikalavimai.
Taip pat pastebėta, kad „Kauno švara“ netinkamai apibrėžė reikalingas variklio charakteristikas, nes arklio galios ir variklio darbo tūris tiesiogiai nenusako automobilio patikimumo ir galimybių transportuoti tam tikrą masę atitinkamu greičiu.
VPT turėjo pastabų ir dėl padangų, važiuoklės, žibintų, šiukšlių krovimo mechanizmų charakteristikų.
Klausia, nors žino atsakymą
„Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kai dėl tiekėjų veiksmų, kuriuos galima įtarti esant nesąžiningus, turint savo interesų, užsitęsia pirkimo procedūros ir jų įvykdymas.
„Tai ir aiškiai nepagrįstų pretenzijų pateikimas dar iki pasiūlymų pateikimo, ir atvejai, kai potencialūs rangovai, tiekėjai ar paslaugų teikėjai tiesiog atsiunčia paklausimą, prašo paaiškinimo, tačiau dokumentą pavadina pretenzija.
Visais šiais atvejais privalome kuriam laikui stabdyti pirkimo procedūras“, – aiškino įmonės atstovas.
Atplėšus vokus su pasiūlymais neretai jie būna su trūkumais, nepateikti kokie nors dokumentai ar nevisiškai atitinka reikalavimus, o perkančioji organizacija privalo įsitikinti tinkama tiekėjo kvalifikacija, todėl turi prašyti tiekėjų paaiškinti pasiūlymus, kurie dažnai irgi būna pateikiami su trūkumais.
„Tokie veiksmai kartais kelia abejonių, ar tai nedaroma sąmoningai. Galima įtarti, kad tiekėjai tarpusavyje gali tartis, prekiauti pirmąja vieta, todėl paprašyti netinkamai paaiškina pasiūlymus arba nepateikia kokio nors papildomo dokumento. Dėl to tolesnės procedūros tęsiamos su kitu eilėje esančiu tiekėju. Tačiau visa tai – sunkiai įrodomi dalykai“, – kalbėjo Ū.Staselka.
Pastaruoju metu tiekėjų piktnaudžiavimas pirkimuose juntamas mažiau, nebent kartais šiek tiek vilkinamas laikas tiekėjams akivaizdžiai nepateikiant kai kurių būtinų su pasiūlymu pateikti dokumentų. Tada tenka papildomai jų klausti, skirti terminą atsakymui pateikti, o vėliau vis tiek tenka atmesti.
Šiais metais vykdant tarptautinius šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo pirkimus tokių dalykų nepasitaikė, bet juos vykdant 2016-aisiais yra buvę, kad iki pasiūlymo pateikimo tiekėjai bandė užversti klausimais, kas antrą dieną pateikdami po 20 klausimų, į kuriuos atsakymai būdavo akivaizdūs, kartais jau net paminėti pirkimo sąlygose. Arba dėl techninių dalykų, kuriuos tiekėjai privalo žinoti dalyvaudami tokiuose pirkimuose.
Per šiuos ir praėjusius metus „Kauno energija“ neturėjo teisminių bylų. Ū.Staselka spėjo, kad tam įtakos turėjo gerokai padidėjęs žyminis mokestis. Be to, į teismą tiekėjai kreiptis negali, jeigu perkančiajam subjektui nėra pateikę pretenzijos.
Ginčų baigtis būna labai skirtinga
Nuo 2017-ųjų pradžios dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų į teismą kreiptasi 10 kartų, iš jų 3 bylos – dėl S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos.
Dvi bylos užbaigtos taikos sutartimis – jos pasirašytos dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos ir greičio matuoklių įsigijimo.
Sprendžiant pastarąjį ginčą savivaldybė sutiko pirkimą nutraukti ir skelbti iš naujo įvertinus vis naujesnes matavimo prietaisų technines galimybes.
Teismuose buvo ginčijami Varnių gatvės tilto remonto ir Draugystės parko rekonstrukcijos konkursų rezultatai, tačiau savivaldybė laimėjo procesus.
Savivaldybė pati nutraukė centralizuotą maisto produktų pirkimą ikimokyklinėms švietimo įstaigoms, nes nėra nei aiškios teismų praktikos, nei VPT rekomendacijų dėl maisto produktų pirkimo.
Vieną bylą dėl LED šviestuvų pirkimo savivaldybė pralaimėjo, nes taip pat nesuformuota teismų praktika ir trūksta VPT konsultacijų dėl ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus patvirtinančio CE ženklo ženklinimo nepagamintoms prekėms.
Net teismai nevienodai vertino šio pirkimo teisėtumą, nes Lietuvos apeliacinis teismas atmetė ieškinį, o Lietuvos aukščiausiasis teismas kasacinį skundą tenkino.
Šiuo metu pradėta viena nauja byla dėl LED šviestuvų pirkimo ir procedūra sustabdyta, nes kilo ginčas dėl to, ar vieno tiekėjo siūlomi šviestuvai būtų su grotelėmis ar be jų.
