„Visi kroviniai, iš Rusijos išplukdomi per Baltijos šalis, privalo patekti į Ust Lugos uostą“, – taip neseniai paskelbė Rusijos įmonių grupės „Novotrans“ prezidentas Konstantinas Gončiarovas.
Ši grupė pradėjo statyti naują krovos centrą Ust Lugoje – sparčiai kylančiame Rusijos uoste prie Baltijos jūros.
Prireikė grūdų terminalo
Vienas svarbiausių šio centro objektų bus grūdų krovos terminalas, kuriame ketinama įdarbinti net tūkstantį žmonių. Jame per parą planuojama perkrauti iki 1,1 tūkstančio vagonų, o per metus – 20–25 mln. tonų grūdų.
Šiame regione Rusija iki šiol neturi nė vieno specializuoto grūdų krovos terminalo – kone visi jie yra pietinėje valstybės dalyje, kur užauginama daugiausia derliaus.
Tačiau ir arčiau Baltijos jūros javų rusai augina vis daugiau, o didžiąją dalį yra nusiteikę ir toliau eksportuoti.
Tyrimų agentūros „InfraNews“ spėjimu, naujasis terminalas pirmiausia atims krovinius iš Liepojos uosto, kuriame vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius perkrauta per 700 tūkst. tonų rusiškų grūdų.
Priežasčių net neslepia
„Imtis tokių sprendimų Rusijos valdžią pastūmėjo neregėta rusofobija, kurią demonstruoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės“, – neslėpė „InfraNews“ generalinis direktorius Aleksejus Bezborodas.
Dar atviriau apie politikos įtaką ekonomikai kalbėjo valstybinės Rusijos geležinkelių bendrovės vadovas Vladimiras Jakuninas.
„Mes turime gerą priežodį, kad negalima būti truputį nėščiai arba pusiau mirusiam.
Sutvarkykime politinius santykius, ir verslas veiks be kliūčių. Kitaip viskas baigsis tuo, kad mūsų kroviniai suras kitų kelių“, – atvirai dėstė vyriausiasis rusų geležinkelininkas.
Spaudžia ir Minską
Plėsdama Leningrado srityje esantį Ust Lugos uostą Rusija nusiteikusi Baltijos valstybes palikti ne tik be savo, bet ir be baltarusiškų krovinių.
Baltarusijos bendrovės „Belneftechim“ vienas vadovų Andrejus Rybakovas neseniai pripažino, kad jau šiais metais kompanija iki milijono tonų naftos produktų išsiųs per Rusiją, o ne per Baltijos šalis, kaip būdavo iki šiol.
Kremlius dėl to spaudžia Minską nuo pernykščio rugpjūčio, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išaiškino paprastą tiesą: baltarusių naftos perdirbimo gamyklos naudoja rusišką žaliavą, todėl ir jų produkcija turi būti eksportuojama pasinaudojant Rusijos infrastruktūra.
Neseniai baltarusių vicepremjeras Vladimiras Semaška patvirtinto, kad tai ir rengiamasi daryti.
„Mes esame pasirengę nukreipti eksportuojamus naftos produktus per Rusijos uostus, jeigu tik sąlygos bus bent panašios į tas, kurias siūlo Baltijos šalys“, – nurodė V.Semaška.
