Ir nors Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, t. y. 0,9 litro mažiau nei 2016 m., situacija rajonuose, rodos, nesikeičia.
Mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį vis dar sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2017 m. tokiose parduotuvėse ji sudarė beveik 36 proc., o kai kuriose – net 80 proc.
Šventė prasideda vėliau
Apie 17 valandą vakaro, kuomet sostinėje žmonės dažniausiai dar būna įstrigę automobilių spūstyse, rajonuose jau prasideda šventė: čia tokiu metu po darbo nuo dienos vargų ir saulės kaitros gyventojai jau mina dviračius iki artimiausios miestelio parduotuvės.
Pirkinių sąrašas – ne itin margas: apie 20 kilometrų nuo Vilniaus centro nutolusioje Sudervės gyvenvietės parduotuvėje vienas po kito prie prekystalio išsirikiavę vyrai perka tik alkoholinius gėrimus.
Populiariausias pirkinys čia – bambalinis alus, kurio pirkėjai griebia ne po vieną vienetą. Tačiau gėrimų pasirinkimo parduotuvėje netrūksta: prie kasos priėjęs vyras paprašo butelio degtinės, bet pardavėjai jau tiesiant ranką paduoti išsvajotąjį gėrimą, jis persigalvoja ir iškart paprašo dviejų.
Vis dėlto pardavėja užtarė naująsias reformas, nes, anot jos, nors norintieji išgerti dabar į parduotuvę ateina nebe 8, o 10 valandą ryto, geriančių žmonių gyvenvietėje liko šiek tiek mažiau.
Visgi pokalbio metu prie kasos jau stoviniavo apie 10 vyrų, visi jie norėjo įsigyti alkoholinių gėrimų. Vardo atskleisti nenorėjusi pardavėja juokėsi, kad čia tikriausiai specialiai užsakytas autobusas atvažiavo, siekiantis sukompromituoti gyvenvietės įvaizdį.
„Žinoma, daug žmonių gerti pradeda tiesiog dviem valandomis vėliau, tačiau asmeniškai žinau ir konkrečių žmonių, kurie nusprendė atsisakyti alkoholio“, – tikino ji.
Pardavėja pasakojo, kad kartais iki 10 valandos ryto arba po 20 valandos vakaro alkoholinių gėrimų bandantys įsigyti asmenys net pradeda grasinti, gasdinti, kad tik gautų, ko nori, tačiau ji teigė, kad su kolegėmis save vadina „Sniego karalienėmis“, kurios tiesiog stengiasi nereaguoti į tokias replikas.
„Labiausiai laiko ribojimai jaučiasi sekmadienį. Pavyzdžiui, per Motinos dieną užsuko vienas jaunuolis ir visaip prašė, kad parduočiau šampano, nes nori mamą pasveikinti, bet pasakiau jam, kad ne, negaliu, taisyklės vienodos visiems“, – pasakojo pardavėja.
Gudrauti bando ir 20-ties neturintys jaunuoliai, kurie aiškina, kad yra pilnamečiai, rodo vairuotojo pažymėjimą: „Praėjusią savaitę užsuko vaikinas ir rodo savo dokumentą, sako, juk va, man jau 20 metų, juk 1999-ųjų gimimo. Aš tik nusijuokiu, sakau, kad dar moku skaičiuoti, mano dukrai tiek pat, bet jai kažkaip dar 19.“
Vietiniai piktinasi
Vietiniai gyventojai, atrodo, nėra labai patenkinti naujosiomis pataisomis. Iš parduotuvės pilnais maišais išėję vyrai skundėsi, kad dabar turi planuoti savo laiką ir apsipirkti važiuoti anksčiau. Paklausti, ką švenčia antradienio vakarą, kad prisipirko tiek alaus skardinių, vyrai juokėsi, kad ne švęsti, o žvejoti eina.
Vienas iš vyrų teigė, jog įsigalioję draudimai jam nė motais, nes jis dirba užsienyje. Tačiau jo draugas paprieštaravo.
„O man nevienodai. Nesąmonės čia vyksta toje Lietuvoje. Sekmadienį išvis važiuoju į parduotuvę taip, kad spėčiau iki 15 valandos. Rūpinuosi iš anksto. Padarė tik kad kontrabandos daugiau būtų. O ką, ne taip? Ką, Vilniuje nėra taškų, kur galima įsigyti? Ką dar sugalvos? Valandas duoną pardavinėti?“ – ironiškai klausė jis.
Randa kaip prasimanyti alkoholio
Užsukus į netoliese esantį Čekoniškių kaimą, situacija panaši. Į vietinę parduotuvę tokiu metu kaip tik atvežė gėrimų papildymą, iš kurio iš karto matyti, ko labiausiai trūksta kaime: vyrai iš sunkvežimio kėlė dešimtis pakuočių alaus, iš kurio daugiau nei pusę sudarė litrinės pakuotės, t. y. vadinamieji bambaliai, ant kurių etikečių švietė užrašas „Stiprusis“. Kiti, nealkoholiniai gėrimai čia atrodė vargiai: matėsi vos kelios pakuotės vandens ir dėžė sulčių.
Už kelių šimtų metrų tame pačiame kaime esančios parduotuvėlės pardavėja Justina aiškino didelių pokyčių po įstatymo pataisų nepastebėjusi.
„Anksčiau pas mus eilės stovėdavo nuo 8 ryto, o dabar nuo 10 jau rikiuojasi, pasikeitė tik tiek. Pirkėjams sunkiausia prisitaikyti sekmadieniais, kuomet alkoholio galima įsigyti tik iki 15 val. Būna labai sunku, nes žmonės ateina ir verkšlena, kad parduokit, parduokit… Nenusileidžiame, vis tiek neparduodame, baudos gi didelės“, – aiškino pardavėja.
Jos teigimu, ryte prieš 10 val. ateina tie patys žmonės, kurie ateidavo ir anksčiau prieš 8 val. ryto, nes jie čia „susirenka iškart po visokių pjankių“.
„Patys žmonių srautai nemažėja, bet alkoholio parduodame šiek tiek mažiau, nes vis tiek tas pardavimo laikas juk sutrumpėja 2 valandomis. Lietuviai išradinga tauta, jie net jei negauna kur nors prisiperka arba pasirūpina iš anksto. Vakarais jaučiasi, kad žmonės užsiperka daugiau, ypač prieš sekmadienį“, – sakė Justina.
Pardavėja pasakojo, kad dažniausiai per neleistiną laiką išprašyti alkoholio bando vietiniai gyventojai, kurie čia užsuka dažnai: „Visko būna: ir gąsdina, ir gražiai bando prašyti. Dažniausiai išlieja tą pyktį ant mūsų, bet aš sakau, kad ne nuo mūsų gi čia viskas priklauso. Tada paburbuliuoja paburbuliuoja ir išeina.“
