Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro surengtoje diskusijoje „Kodėl migrantai (ne)svarbūs Lietuvai: istorija, ateities perspektyvos ir nuostatos“ migracijos ekspertai, pareigūnai, istorikai, Vyriausybės, politikos ir verslo atstovai diskutavo apie migracijos situaciją šalyje.
Praeitis svarbi šiandienai
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė doc. dr. Jurgita Verbickienė teigė, kad neatsiejamai su šių dienų kontekstu susijusi ir mūsų, kaip tautos, istorinė praeitis: „Dažnai bandant priimti sprendimus labai svarbu, koks jų pamatas, ant ko viskas pastatyta. Lietuvoje yra tokių grupių, kurių nelaikome migrantais – kuršių ar prūsų. Mes juos asimiliavome ir pakeitėme.“
Anot pašnekovės, tam tikrą įtaką mūsų kultūrai darė dinastinė santvarka, o juk dažnai ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių žmonos buvo kitatikės ar kitos tautybės. „Turime specifinę situaciją, kai per atvykstančius žmones keitėmės mes. Juk keitėsi dvarai, keitėsi kultūra, kasdienybės niuansai“, – apie lietuviškos pasaulėžiūros kūrimąsi kalbėjo istorikė.
Ar ekonomiškai mums naudingi emigrantai? „Neabejotinai – taip, bet reikia turėti viziją, kaip jie gali būti integruoti. Visais laikais žmonės ieškojo geresnio gyvenimo, bet anuomet savarankiškai tokio sprendimo įgyvendinimą galėjo sau leisti tik mažuma“, – kalbėjo J.Verbickienė ir pridūrė, kad Europos civilizacija visuomet vertino sėslumą.
Anot jos, istoriškai taip susiklostė, kad į Lietuvą atkeliaudavo savo gimtinėje nepritapę žmonės ir net ne patys geriausi savo amato meistrai, tačiau jie vis tiek pozityviai prisidėjo prie regiono vystymosi, nes atnešdavo tam tikrų naujovių ir kt. Istorikė priminė, kad lietuviai nuo seno kritiškai žiūrėjo į kitatikius migrantus, o tokio požiūrio ženklų galima pastebėti ir šiandien.
„Stebuklas, kad dar esate“
Diskusijoje dalyvavęs Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje vadovas Chrisas Butleris prisipažino dažnai sulaukdavo klausimų, kodėl, kai visi vyksta į Didžiąją Britaniją, jis lieka Lietuvoje. „Žinote, kai visi bėga į vieną pusę, labai norisi bėgti į kitą“, – juokavo jis.
„Mano šalis vis dar formuojama imigracijos ir emigracijos. Gal tai atsakymas, kodėl Anglija vertinama kaip versli ir pasauliui atvira šalis? Jūs atsikraustėte čia ir likote prie savo medžių ar miško... Tai, kad jūs esate čia, vis dar yra stebuklas“, – apie istorines ir ekonomines peripetijas juokavo Ch.Butleris.
Anot jo, kitąmet veikiausiai viena pagrindinių problemų, su kuriomis susidurs verslininkai, bus: iš kur gauti darbo jėgos? „Ar tikrai Anglijai naudinga, kad bendrabutyje sėdi grupė statybininkų, nenori integruotis, kalba lietuviškai. Žinoma, šiokios tokios naudos yra, bet jos kur kas daugiau, kai atvykėliai sėkmingai integruojami“, – kalbėjo jis.
Renginio svečias patikino, kad lietuviai turi tris išeitis: susirūpinti demografija ir skatinti gimstamumą, susigrąžinti emigrantus arba integruoti į šalį atvykstančius užsieniečius.
A.Lašas: „Požiūris keičiasi“
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto dekanas dr. Ainius Lašas teigė, kad Lietuva šiuo metu išgyvena pokyčių laiką, bet visuomenės pokyčių procesai pirmiausia gauna impulsą kiekvieno individo galvoje.
„Reikia pradėti nuo žmogaus psichologijos. Žmonės vieni kitus dažnai diskriminuoja dėl labai mažų dalykų, o ekonomistai sako, kad korupcija yra natūralus būvis. Turime stebėtis, ne kad ką nors diskriminuojame, bet kad keičiamės. Kodėl kitose šalyse požiūris yra kitoks? Vienas veiksnių – santykio buvimas, sąlytis su kitomis kultūromis“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad žmonės bijo kitokių nei jie patys žmonių, veikia religijos, kultūros, rasės veiksniai.
A.Lašo teigimu, tai tarsi natūrali imuninė reakcija į svetimą, o tyrimai rodo, kad lietuvių požiūris į migrantus panašus į suomių ar danų – nesame tokie skeptikai kaip vengrai ar čekai.
„Požiūris keičiasi. Dabar Kaune yra studentų iš Pakistano ir Indijos ir niekas jų nepuola, gal viduje kaip nors ir sureaguoja... Emigracija mus pačius keičia, nes žmonės grįžta su draugais iš kitų kultūrų, užsimezga ryšys“, – apie pokyčius kalbėjo A.Lašas.
Darbą pradėjo prieš dvidešimtmetį
TMO biuro Vilniuje vadovė Audra Sipavičienė pasidžiaugė, kad biuras Vilniuje veikia jau dvidešimt metų. Anot jos, nors per du dešimtmečius Lietuvoje pasikeitė daug dalykų, o biuras tikslingai plėtojo savo veiklą nelegalių migrantų ir prekybos žmonėmis prevencijos srityse.
„Mūsų veikla prisidėjo prie to, kad migracija tapo saugesnė ir labiau informuota, sumažėjo prekybos žmonėmis aukų“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad šiuos darbus būtų sunku įgyvendinti be kolegų iš užsienio paramos.
„Turime kolegų ir partnerių – migracijos ekspertų tinklą, jame galime keistis informacija, ją gauti ir analizuoti. Masinė migracija – šių dienų aktualija. Apie šią problemą kalba jau ne viena vyriausybė, priimami sprendimai, kuriamos darbo grupės, o mes nekalbame, bet veikiame. Tai įrodo ir projektas „Renkuosi Lietuvą“, kai planuojantys grįžti lietuviai gali kreiptis pagalbos“, – sakė TMO biuro Vilniuje vadovė.
A.Sipavičienės teigimu, viena svarbiausių veiklos krypčių užduočių, kad tinkamai valdomi migracijos procesai duotų naudą visuomenei.
