Po ES, Kinijos ir Indijos apie atsakomuosius muitus paskelbė ir Japonija, Rusija bei Turkija, pranešė Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Rusija pareiškė, kad dėl kovą JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų muitų šalis patirs papildomai 538 mln. dolerių išlaidų. Japonija nurodė 440 mln., o Turkija – 267 mln. dolerių sumą.
Panašūs ES, Kinijos ir Indijos dokumentai PPO pasiekė praėjusią savaitę. ES apskaičiavo, kad jos išlaidos sieks 1,6 mlrd. dolerių, Kinijos – 612 mln., o Indijos – 165 mln.
JAV yra nusprendusios įvesti naujus importo muitus plieno ir aliuminio produkcijai – 25 proc. plienui ir 10 proc. aliuminiui. JAV prekybos partnerės prieštarauja Vašingtono pozicijai, kad muitai pateisinami dėl nacionalinio saugumo priežasčių ir todėl jiems netaikytinos PPO taisyklės.
JAV prezidentas D.Trumpas tvirtina, kad plieno ir aliuminio tiekimas iš ES turi būti sumažintas 10 proc., kad bloko šalys būtų atleistos nuo šių metalų importo muitų, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“, cituojantis informuotus šaltinius ES.
ES ir JAV derybose dėl prekybos dalyvavusi Lenkijos verslumo ir technologijų ministrė Jadwiga Emilewicz kiek anksčiau pareiškė, kad Vašingtonas Briuseliui pasiūlė du variantus.
Pagal pirmąjį ES plieno ir aliuminio tiekimui būtų nustatyta griežta kvota, kuri sudarytų 90 proc. šių metalų kiekio, kurį JAV iš ES importavo 2017 metais. Pasak „The Wall Street Journal“ diplomatinių šaltinių Europoje, toks variantas yra neteisėtas ir ES su tuo nesutiks.
Pagal antrąjį scenarijų muitai būtų taikomi kiekiams, kurie viršytų minėtą pernykščio importo 90 proc. dalį.
Europa iki šiol nesugeba suprasti, ko konkrečiai siekia D.Trumpas, rašo verslo leidinys.
Už prekybą atsakinga EK narė Cecilia Malmstroem mano, kad JAV nebepratęs ES šiuo metu taikomos muitų išimties, kuri baigia galioti šio mėnesio pabaigoje.
Tačiau ji antradienį pareiškė, kad ES ir toliau reikalauja atleisti Bendriją nuo šių muitų.
„Mums susidarė įspūdis, kad jie kokiu nors būdu nori apriboti JAV plieno importą. Taip pat ir aliuminio, – pareiškė ji. – Iš tiesų JAV tiesiog nesupranta, kaip tą sumažinimą įgyvendinti. Mums būtina pasinaudoti kiekviena atsirandančia galimybe su JAV aptarti atleidimą nuo muitų.“
JAV prezidentas D.Trumpas kovo pabaigoje nustatė 25 proc. muitą importuojamam plienui ir 10 proc. muitą importuojamam aliuminiui. Tačiau Kanada, Meksika, Brazilija, ES, Australija ir Argentina nuo naujųjų muitų buvo laikinai atleistos.
Europa pasirengė įvesti atsakomuosius muitus iš JAV importuojamoms prekėms, įskaitant motociklus „Harley-Davidson“, džinsus ir burboną. Gegužės 18 dieną Pasaulio prekybos organizacijai buvo pateiktas sąrašas atsakomųjų priemonių, kurių apimtis sudarys 1,4 mlrd. eurų. Naujieji 25 proc. muitai amerikietiškoms prekėms gali būti nustatyti birželio 20 dieną.
Pietų Korėja kiek anksčiau sutiko plieno eksportą į Jungtines Valstijas sumažinti iki 70 proc. vidutinio pastarųjų trejų metų eksporto lygio. Didžiausių JAV rinkos plieno tiekėjų iš užsienio sąraše Pietų Korėja užima trečią vietą ir jos įmonės per pirmus keturis 2018 metų mėnesius jau išnaudojo šią kvotą devyniose iš 54 plieno gaminių kategorijų, pažymi „The Wall Street Journal“.
Tuo tarpu JAV prezidento administracija taip pat ketina nustatyti ketvirtinius importo apribojimus. „Perteklius“ bus sulaikomas pasienyje, nukreipiamas į kitas rinkas arba sunaikinamas.
