Faktai kalba už save
Audros Europoje ir neįprasti šalčiai JAV, sniegas Afrikoje ir vandens deficitas Keiptaune (PAR) – tik keletas klimato kaitos padarinių, kuriuos galėjome stebėti pastaruoju metu. Žemė šyla ir mokslininkai mano, kad gali tekti imtis net drastiškų priemonių – vėsinti planetą į stratosferą purškiant aerozolį, kurio dalelės atspindėtų saulės spindulius.
Ir nors šylančio klimato įrodymų netrūksta, regis, vienas žmogus tuo vis dar abejoja – tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jį įtikinti itin originaliu būdu ketina Suomijos nevyriausybinė organizacija „Melting Ice“, sugalvojusi Arktyje iš ledo išskaptuoti monumentą su prezidento galva. Ši savo dydžiu turėtų prilygti keturiems iš akmens iškaltiems Amerikos prezidentų monumentams, esantiems Rašmoro kalno šlaite.
D. Trumpo abejonės visuotinio atšilimo teorija žinomos gana gerai. Pernai JAV pasitraukė iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, kuriuo 2015 m. šalys įsipareigojo užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.
„Mes norime sukurti paminklą mums visiems – taip mes pamatysime, per kiek laiko ištirps skulptūra. Dažnai žmonės kažkuo patiki tik tada, kai išvysta tai savo akimis“, – apie projektą kalbėjo „Melting Ice“ vadovas Nicolas Prietas. Galbūt skulptūrai pradėjus tirpti klimato kaita pavyks įtikinti ir didžiausią jos skeptiką.
Taupo pinigus ir saugo aplinką
Ekologiški sprendimai naudingi ne tik aplinkai. Pavyzdžiui, prisukus termostatą 1 laipsniu Celsijaus galima sutaupyti 8 proc. šildymo sąnaudų, o dokumentus spausdinant ant abiejų lapo pusių sunaudoti dvigubai mažiau popieriaus.
Vis daugiau prie aplinkosaugos prisideda ir įmonės Lietuvoje. Viena tokių – logistikos ir ekspedijavimo bendrovė „Balux“. Įdiegusi aplinkosaugos vadybos sistemą, įmonė sužinojo, kaip sistemiškai valdyti savo aplinkosauginę veiklą, produktus ir paslaugas bei įgyvendinti aplinkosauginius įsipareigojimus.
Kokie pasikeitimai įvyko po to? „Optimizuojame maršrutus, ieškome būdų mažinti kuro sunaudojimą, transporto parką atnaujinome Euro 6 standarto automobiliais, pradėjome naudoti elektroninį parašą, keičiame darbuotojų požiūrį į aplinką ir stengiamės didinti jų sąmoningumą“, – vardijo „Balux“ kokybės vadovė Lina Baranauskienė, kurios nuomone, aplinkai draugiški sprendimai įmonėms padeda nemažai laimėti.
„Aplinkosauga yra susijusi su energijos, kitų sąnaudų taupymu, taigi įmonės gauna ir finansinę naudą. Taip pat keičiasi visuomenės, partnerių požiūris į organizaciją – jie mato, kad įmonė yra socialiai atsakinga, galvojanti ne tik apie veiklos pelningumą, bet ir apie jos pasekmes“, – įsitikinusi ji.
O štai granules iš naudoto polietileno gaminanti įmonė „Granulės“ įsidiegė plovimo liniją, kuri leidžia dirbti su labai užteršta žaliava. Įmonės verslo plėtros vadovė Justė Prunskienė pasakoja, kad šis sprendimas leido gamybai panaudoti net sąvartynuose dūlančią plėvelę.
„Modifikacijos reikėjo, kad gautume geresnės kokybės žaliavą ir taip užsitikrintume didesnį konkurencingumą. Panaudodami tai, kas kažkam yra šiukšlė, mes išsprendžiame ne tik mums reikalingos žaliavos klausimą, bet ir prisidedame prie aplinkos išsaugojimo. Šiandien beveik viskas gaminama iš sintetinio pluošto, kas iš esmės yra plastikas, o jo irimo laikas, priklausomai nuo rūšies, – 500 metų, todėl sąmoningumas ir aplinkosauginiai sprendimai turėtų būti kiekvienos įmonės atsakomybė“, – tikina ji.
Skiriamas finansavimas
Prisidėti prie planetos gelbėjimo gali būti net labai paprasta – jei surinksite ir perdirbti atiduosite 59 kg įvairių popieriaus ir kartono atliekų, išsaugosite vieną suaugusį medį. Kad tausoti aplinką būtų lengviau, įmonėms skiriamos ir Europos Sąjungos (ES) investicijos.
Pavyzdžiui, priemonė „Eco-inovacijos LT“ skatina verslą diegtis netechnolologines ekoinovacijas, tokias kaip aplinkosaugos vadybos (valdymo) sistemos, atlikti gamybos technologinius ir aplinkosaugos auditus, gaminių projektavimo etape taikyti ekologinio projektavimo principus.
Tuo tarpu norintieji diegti technologines ekoinovacijas gali pasinaudoti ES priemone „Eco-inovacijos LT+“. Ja finansuojamos tiesioginėms projekto veikloms vykdyti reikalingų technologinių ekoinovacijų įrangos ir įrenginių įsigijimo ar finansinės išperkamosios nuomos išlaidos, taip pat darbuotojų, dirbsiančių su technologinėmis ekoinovacijomis, darbo užmokestis.
Daugiau apie šias priemones galite sužinoti Lietuvos verslo paramos agentūros svetainėje https://lvpa.lt/.
