Zakamenske – nedideliame kalnuotame Buriatijos rajone – bręsta maištas. Nedidelis, nes gyventojų čia – vos 26 tūkstančiai.
Tačiau jau surinkta apie 40 tūkst. parašų (prisijungė ir kaimynai) po tekstu, kuriame reikalaujama stabdyti Kinijos miškakirčius. Pastariesiems vietos valdžia nusprendė perleisti 81,5 tūkst. hektarų miškų.
Čionykštės girios – neįprastos, jose yra daug šaltinių, neva turinčių gydomųjų galių. O Engorboisko versmė netgi laikoma vienu iš septynių Buriatijos stebuklų. Nenuostabu, kad vietos gyventojai miškuose iki šiol atlieka senovines apeigas.
Per miškus teka ir nemažai upių, kurios plukdo vandenis į Baikalą. Baiminamasi, kad pradėjus kirtimą jos netruks nusekti. Buriatai nebegalės rinkti grybų, uogų ir vaistažolių, nors dabar jiems tai – vienas pagrindinių pajamų šaltinių.
Tačiau vietos valdžiai labiau rūpi ekonominė nauda. Ji giriasi, kad kinai pažadėjo investuoti į lentpjūves 753 mln. rublių (10,2 mln. eurų) ir sukurti apie porą šimtų darbo vietų.
„Mes, Zakamensko rajono gyventojai, kategoriškai protestuojame prieš ilgalaikės miškų nuomos planus ir prieš jų kirtimą tokiu mastu. Pažvelkite, kas dedasi Tolimųjų Rytų ir Užbaikalės kraštuose arba Irkutsko srityje“, – aiškinama protestuotojų peticijoje.
O ten dedasi išties įdomūs dalykai. Pradėjusios veikti kinų lentpjūvės priima ne tik teisėtai nukirstą, bet ir vagių, kurių kasmet vis gausėja, atgabentą medieną.
Gamtos išteklių ministras Sergejus Donskojus pripažino, kad vien 2016 metais valstybė patyrė 11 mlrd. rublių (149 mln. eurų) nuostolių dėl nelegaliai iškirstų miškų.
Daugiausia tokių atvejų užfiksuota Sibiro federalinėje apskrityje – ten vagys per metus iškirto 1,3 mln. kubinių metrų medžių. Bent jau taip nustatyta oficialiai.
Tai sutapo su akstyvesne Kinijos verslininkų veikla šiuose kraštuose. Vietos gyventojai dažnai neturi darbo, todėl susigundo neteisėtai kirsti miškus ir gabenti į kinams priklausančias lentpjūves, kurios medieną mielai priima. Jiems lieka tik kaip nors susitarti su vietos valdžia, kad ši žaliava būtų legaliai įforminta. Dažniausiai tai pavyksta nesunkiai.
Todėl nėra ko stebėtis, kad Kinija užtikrintai pirmauja tarp rusiškos medienos pirkėjų. Analitinės kompanijos „Lesprom Network“ duomenimis, 2016 metais 64 procentai eksportuotos neapdirbtos rusiškos medienos iškeliavo būtent į šią šalį, be to, kinams teko daugiau nei pusė medienos pusgaminių eksporto. Panašūs skaičiai turėjo būti ir praėjusiais metais.
Siekiantiems, kad miškai išliktų, lieka tik protestuoti.
Tačiau dažniausiai nepadeda nei peticijos, nei mitingai. Antai prieš keletą dienų į Buriatijos sostinę Ulan Udę susirinkusius miškų gynėjus pasitiko policijos pareigūnai.
