„Gali prasidėti mūsų piliečių išstūmimo iš darbo rinkos procesas, nes tai yra pigesnė darbo jėga“, – sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Jo teigimu, šiuo metu šis klausimas ypač aktualus dėl augančio ukrainiečių vairuotojų ir statybininkų skaičiaus.
Pernai darbo vizos arba leidimai gyventi darbo pagrindu buvo suteikti apie 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai, BNS informavo Migracijos departamentas.
Kvotos nebus taikomos aukštos kvalifikacijos specialistams.
Už kvotų nustatymą bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat ketinama pasitelkti ekspertus iš Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro.
Konkrečius siūlymus numatoma pateikti iki spalio mėnesio.
Vyriausybė taip pat nusprendė sugriežtinti trečiųjų šalių piliečių komandiravimo į Lietuvą tvarką – čia numatoma sugrįžti prie leidimų dirbti sistemos.
Iš kitos pusės, Ministrų kabinetas nusprendė palengvinti atvykimą JAV, Japonijos, Pietų Korėjos, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos piliečiams – jiems bus taikomi panašūs reikalavimai kaip Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiams.
Anot D. Matulionio, Vyriausybė taip pat ketina sudaryti patvirtintų „baltųjų įmonių“ sąrašą tiek nacionalinių daugkartinių vizų, tiek leidimų laikinai gyventi išdavimui, ketinama atsisakyti kai kurių perteklinių reikalavimų dėl dokumentų pateikimo.
Iš viso per pirmus keturis šių metų mėnesius į Lietuvą atvyko kiek daugiau nei 12 tūkst. imigrantų. Palyginti su pastaraisiais keliais metais, šis rodiklis išaugo dvigubai.
Vežėjai nedžiūgauna
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad Vyriausybės planuojamos kvotos užsienio darbuotojams gali kelti grėsmę verslui.
„Kvotos gali kartais apriboti transporto įmonių skubos tvarka priimamus darbuotojus. Kelių transporto sektorius yra labai dinamiškas, reikalaujantis labai greito rinkos dalyvių Vežėjai nedžiūgauna prisitaikymo prie pakitusių rinkos sąlygų“, – BNS sakė E.Mikėnas.
Sparčiai augant imigracijai iš Ukrainos, Lietuvos vyriausybė trečiadienį nusprendė nustatyti kvotas kai kurių profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių, tarp jų ir vairuotojams.
„Linavos“ prezidentas sakė, kad Lietuvoje beveik nėra laisvų vilkikų vairuotojų, todėl juos reikia samdyti iš užsienio.
„Jeigu tos kvotos pasibaigs, tai reikš, jog stabdome verslą. Aš suprantu ir valstybės poziciją, bet šiandien, kas liečia vairuotojus, tai jų Lietuvoje absoliučiai nėra. Jų rinkoje laisvų gal 100 vienetų, kurie dėl tam tikrų žalingų priežasčių negali dirbti šio darbo“, – tvirtino E.Mikėnas.
Jis teigė, jog vežėjai tiek lietuviams, tiek užsieniečiams moka vienodai.
„Protingi verslininkai ir aš pats tiek užsieniečiams, tiek lietuviams mokame vienodus atlyginimus“, – sakė E.Mikėnas.
Jis nuo 1996 metų vadovauja transporto ir logistikos įmonei „Vedautos autotransportas“.
Neramu ir statytojams
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sakė, kad ministrų kabineto planuojamos kvotos užsienio darbuotojams gali sukelti problemų daliai statybų sektoriaus.
„Kvotų sistema iš esmės tiems, kurie planuoja, yra patogesnė, o tiems, kurie negali planuoti, tai nėra patogu“, – sakė D.Gedvilas.
Anot jo, problemų gali kilti įmonėms, dirbančioms su viešaisiais konkursais, nes jos darbuotojus dažnai samdo atskiriems projektams.
Jis teigė, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta statybos specialistų, todėl įdarbinami žmonės iš trečiųjų šalių, o jiems iš esmės mokami tokie patys atlyginimai kaip lietuviams.
Kvotuos ne visus
Kvotos nebus taikomos aukštos kvalifikacijos specialistams. Už kvotų nustatymą bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat ketinama pasitelkti ekspertus iš Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro.
Pagal Vyriausybės patvirtintą planą, konkrečius siūlymus numatoma pateikti iki spalio mėnesio.
