Visgi patys pataisas pasiūlę Seimo nariai posėdyje dėl šių klausimų nepasirodė ir dėl nesusidariusio reikalingo balsavimui asmenų skaičiaus balsavimas buvo atidėtas kitai savaitei.
Tikslas – apriboti vaistų vartojimą
Pataisų iniciatoriai dar anksčiau teigė, kad tokiomis pataisomis norima apriboti „didėjantį vaistų vartojimą“, nes apskritai pirkėjai vienu atėjimu galėtų įsigyti tik vieną pakuotę vaistinių preparatų, be to, jiems turėtų būti ne mažiau nei 18 metų.
Taip pat jie aiškino, kad tokie draudimų būdai pasitelkti ir siekiant padėti mažosioms vaistinėms, nes jos negali lygiaverčiai konkuruoti su didžiosiomis.
Be to, valstiečiai nori uždrausti prekiauti vaistais toms įmonėms, kurios pardavinėja alkoholinius gėrimus.
Posėdyje dalyvavęs Sveikos gyvensenos komisijos narys, valstietis Algimantas Kirkutis teigė pritarsiąs būsimiems siūlymams dėl reklamos draudimo.
„Sveika gyvensena yra sveika gyvensena be vaistų. Vaistą skiria gydytojai. Negalima kištis jokiai reklamai, kuri aiškina, kas išgelbės pilve uraganą ir pan. Aš esu prieš vaistinių preparatų pardavinėjimą benzino kolonėlėse, prekybos centruose ir prieš vaistinių reklamą, nes reklamuodami vaistines jūs vis tiek reklamuojate vaistus“, – sakė jis.
Komisijos pirmininkas Dainius Kepenis, atrodo, taip pat pasiruošęs palaikyti šį siūlymą.
„Tikrai mes už tai, kad vaistų kuo mažiau reikėtų ir kuo mažiau mūsų gyventojų vaistais apsinuodytų", – komentavo jis.
Vaistininkai nepritaria
Pasak iniciatorių, turi būti „draudžiama vaistinius preparatus išdėti gyventojams matomoje vietoje, nurodyti kainų etiketėse bei kitose informacijos pateikimo vietose vaistinių preparatų kainų sumažinimą“. Jeigu minėtosios pataisos būtų priimtos, vartotojai galimai ne tik prarastų dalį nuolaidų vaistiniams preparatams, bet tų nuolaidų negalėtų ir pamatyti. Vadinasi, situacija būtų panaši kaip su alkoholio prekyba.
Po neįvykusio balsavimo Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė–Gagė portalui Lrytas.lt teigė nesuprantanti tokio parlamentarų noro reguliuoti reklamą.
„Jau ne kartą Seimo teisės departamentas yra pasisakęs, kad vaistinių reklamos draudimas prieštarauja LR Konstitucijai ir vaistinės turi teisę informuoti pacientus. Kaip vaistinė galės tai daryti, jei neturės galimybės nieko apie save pasakoti? Jos taip pat negalės žmonių informuoti, kokias paslaugas jos suteikia, pavyzdžiui, vaistinės kartais vykdo visokias sveikatingumo programas, tokias kaip diabeto programa, kuomet žmonės yra kviečiami pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Net apie tai vaistinės negalės kalbėti, jau nekalbant apie produktus, kuriuos jos turi ir akcijas, kurias taiko“, – stebėjosi ji.
Asociacijos pirmininkės teigimu, kyla klausimas, kam tokios pataisos ir reklamos varžymas yra reikalingas, nes informacijos laisvė yra demokratinės valstybės principas.
Labiausiai nukentėtų žiniasklaida
Posėdyje Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Andrius Romanovskis mėgino komisijai įrodyti, kad tokios pataisos neigiamai atsilieptų visai šalies žiniasklaidai. Pasak jo, žiniasklaida, kalbant apie reklamos apimtis, vis dar neatsigauna nuo pat 2009 metų krizės ir nepasiekia tokių reklamos apimčių, kurios buvo iki 2008 metų.
„Toks sprendimas buvo keistas ir nesuprantamas. Juk televizija ir radijas gyvena tik iš reklamos, o reklama sudaro konkurencingą aplinką, leidžia pasirinkti akcijas ir pan. Bet koks reklamos panaikinimas yra tam tikras monopolizavimas. Mes bendraujame su Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai šis pasiūlymas irgi buvo naujiena“, – nuostabos neslėpė jis.
Dar prieš projekto svarstymą Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė portalui Lrytas.lt teigė tokį siūlymą vertinanti itin kritiškai. Pasak jos, dėl tokio sprendimo labiausiai nukentėtų žiniasklaidos priemonės, kurios ir taip jau prarado didelę dalį pajamų dėl priimtų alkoholio reklamos draudimų.
„Situacija yra tokia, kad siūlymas iš tiesų yra įregistruotas netikėtai ir visiškai be jokių diskusijų nei su žiniasklaidos, nei su vaistinės sektoriumi. Lietuvoje reklamos srities įstatymų teisėkūroje viską reguliuoja ir prižiūri Ūkio ministerija, kurioje nebuvo jokių diskusijų apie tai. Nebuvo pasitarimų ir nėra aiškiai išgrynintos priežastys, kodėl to reikėtų. O toks siūlymas gali turėti didelių pasekmių, nes yra atimamos pajamos iš didelio sektoriaus ir rinkos reguliavimas tikrai taip nevyksta“, – situaciją komentavo ji.
Pasak A.Žilinskienės, tokios pataisos būtų didžiulė registruotų ir legaliai veikančių lietuviškų žiniasklaidos priemonių diskriminacija, nes jose yra paminėta, kad reklama draudžiama būtent žiniasklaidoje.
„Tai socialiniai tinklai ir lauko reklamos stendai, kurie nėra žiniasklaidos priemonės, vadinasi, galės tą reklamą skelbti. Akivaizdžiai diskriminuojamas vienas sektorius. Mes, Interneto žiniasklaidos asociacija, matome šias pataisas kaip nereikalingas, beprasmes, diskriminacines ir visiškai neišdiskutuotas“, – sakė ji.
Pirmininkės teigimu, šioje situacijoje nukentėtų ir vartotojai, nes reklama yra labai susijusi su vaistų pardavimo politika ir konkuravimu tarpusavyje: „Reklama yra reikalinga dėl vaistų nuolaidų ir geresnių sąlygų tam tikromis dienomis nusipirkti reikiamus preparatus. Viso šito nebeliktų.“
Tyrimų bendrovės Kantar TNS duomenimis, 2018 metų sausio bei kovo mėnesiais vaistinės reklamai skyrė beveik 9 mln. eurų. Didžiąją dalį (85 proc.) šios sumos sudarė išlaidos reklamai televizijoje.
Vaistinių reklamos draudimo pataisas 2009-aisiais jau bandė įgyvendinti Seimo nariai Edvardas Žakaris, Valerijus Simulikas ir Jonas Juozapaitis.
