Pristatė planus, kuriuos turės įgyvendinti
Europos socialinių teisių ramstį 2017 metų lapkritį Geteborge surengtame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbė Europos Sąjungos (ES) vadovai. Dokumente nustatoma 20 pagrindinių principų ir teisių, pagal kuriuos siekiama remti sąžiningas ir gerai veikiančias darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas.
„ES socialinio ramsčio tema prasidėjo tada, kai po krizės išryškėjo didėjantys ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp ES narių, taip pat dėl besikeičiančios darbo rinkos ir pan., o nauja Europos Komisijos iniciatyva – šių metų kovo 13 dieną pateiktas socialinio teisingumo paketas. Mes palaikome tai, kad socialinei sričiai ir toliau teikiamas dėmesys, pritariame, kad turi būti sumažinti skirtumai tarp ES narių, turi būti sukurta konkurencinga ekonomika“, – vardijo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamento Europos Sąjungos skyriaus patarėja Ieva Rutkauskaitė.
Pasak jos, Lietuva visoje ES yra tarp geriausių šalių ties užimtumo sritimi, į kurią įtraukti tiek suaugusieji, tiek vaikai. Vis dar atsiliekame kalbant apie skurdo riziką bei socialinę atskirtį, dalyvavimą aktyvumo skatinimo ir darbo rinkos politikos priemonėse, valandinį darbuotojų atlyginimą, o visiškai kritinė situacija šalyje vertinant pajamų nelygybę bei socialinių pervedimų (išskyrus pensijas) poveikį skurdo mažinimui.
E.Radišauskienė posėdyje pristatė punktus, kuriuos pagal ES priimtą paketą turės įgyvendinti Lietuva. Pasak jos, didžiausias dėmesys bus skiriamas kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, pavyzdžiui, nuo kitų metų bazinė socialinė išmoka bus siejama su minimaliu vartojimo krepšeliu, bus didinamos pensijos, sukurtos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, skatinama jų motyvacija dirbti, padidintas darbo užmokestis.
Kalbant apie demografinę situaciją, artimiausiems penkeriems metams numatyta strategija, pagal kurią valdžia turės siekti mažinti smurtą prieš vaikus, sudaryti palankias sąlygas motinystės ir tėvystės atostogų išmokoms, įvesti kompensacijas nuomojantis būstą, padėti šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, planuojama didinti vadinamuosius vaiko pinigus ir t.t.
Taip pat ji pristatė siekius, kaip kuo sistemingiau prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, įtraukti į aktyvų gyvenimą neįgaliuosius ir pan.
Užvirė diskusija
Išklausę siekius, posėdžio nariai nepraleido progos ir pažėrė kritikos naujajam dokumentui. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Egidijus Vareikis ironiškai replikavo, kad tokios priemonės skamba gražiai, tačiau iš tiesų jos tik padidina „išmirimo komfortą“.
„Demografinės situacijos jos nepakeičia. Koks mūsų tikslas: ar padaryti taip, kad nenumirtume, ar kad numirtume patogiai?“ – klausė jis.
Konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad bedarbystė išsisprendė savaime, nes šalyje jau ir taip trūksta darbo jėgos. Visgi jis pripažino, kad yra problemų, kurių nesugeba išpręsti nei vienas Seimas: „Atlyginimai auga, bet yra keli pamatiniai dalykai: skurdas ir nelygybė, pensijos, sveikata ir švietimas. Ir pagal visus šiuos rodiklius mes sugebame eiti kažkur ES pabaigoje. Ir tas gyvenimas ir prie konservatorių, ir prie socdemų, ir prie valstiečių kažkaip nepasikeičia. Klausimas, kaip mes perskirstome tas lėšas. Negali būti taip, kad mes perskirstome pusiau kaip šveicarai, o norime gyventi kaip švedai.“
Ekonomistas Romas Lazutka pagyrė Lietuvos darbo sritį ir užimtumą, žmonių mobilumą rinkos pokyčiams, tačiau, pasak jo, ataskaitoje iškelta daugybė problemų, kurios yra visiškai nelygiareikšmės. Taip pat jam užkliuvo punktas apie darbo sąlygų informacijos pateikimą visuomenei bei pensijų indeksavimą.
„Akis bado, kad atkreipiamas dėmesys, jog būtų informacija apie darbo sąlygas. Skelbimuose neskelbiama alga, tai panašu į turgaus pobūdžio rinką. Jau nekalbu apie privatų sektorių, bet taip yra ir valstybiniame sektoriuje. Dėl pajamų nelygybės, mes negalime tikėtis, kad ji bus sumažinta. Pensijų indeksavimas reiškia, kad pensijos mažės ir pensininkai skurs. Skirtumas tarp pensininkų ir dirbančių žmonių ir toliau didės. Indeksavimas visiškai neveikia ta linkme“, – komentavo jis.
Itin kritiškai apie dokumentą atsiliepė B.Gruževskis, kurio nuomone, politikai tik apsimeta, kad viskas yra gerai ir nesugeba realiai spręsti problemas.
„Ką mes darome? Mes darome tuos pačius žingsnius, kuriuos darėme ir anksčiau. Kova su skurdu – įgyvendinama daugybė progresyviausių pataisų ir vis tiek esame [ES] apačioje. Kur yra tas planas, kas yra jau padaryta pagal parašytą susitarimą? Kas numatyta padaryti iki metų pabaigos? Kokie žingsniai numatyti, kad tas dialogas veiktų? Kur sistema, kad mes būtume ramūs, kad sistema veikia? Bandžiau surasti, kas jau įvykdyta – nieko neradau“, – skundėsi jis.
Seimo narė Aušra Maldeikienė turėjo dar griežtesnį vertinimą: „Tai yra atsiskaitymas partijos suvažiavimui. Žmonės iš ministerijos nesugeba suformuluoti nei vienos probemos ir tik pasakoja, kaip viską nuostabiai daro. Paprasčiausiai gėda už valstybę. Ataskaita – mirusių lavonų rašliavos. Jūs negirdite paprastų žmonių kalbos.“
