Lietuva sukaupė 1,1 mlrd. eurų – ruošiasi sunkmečiui

ES struktūrinė parama Lietuvos ekonomikos pritraukimo prie Bendrijos vidurkio projektams panaudojama vieną kartą, tačiau fonduose gulinčios lėšos investuojamos kaip paskolos arba jų garantijos.

Kai kurie ekonomistai sako, jog iki šiol sukauptų lėšų fonduose turėtų pakakti galimo struktūrinės paramos mažėjimo atsvėrimui, tačiau kiti finansų ekspertai svarsto, kad Lietuvos fondų ambicijos galėtų būti didesnės.

Europos Komisija (EK) trečiadienį ketina pateikti pirminį naujo ilgamečio Bendrijos biudžeto pasiūlymą. Jame gali atsispindėti pirmieji ženklai, kaip keisis Lietuvos įnašai į biudžetą ir iš jo gaunama parama.

Prieš beveik dešimtmetį Lietuvoje nuspręsta, jog ES struktūrinė parama, skirta Bendrijos regionų ekonominio išsivystymo suvienodinimui, gali būti ne tik panaudota vieną kartą kaip subsidija, tačiau ir investuota kaip rizikos kapitalas, paskolos ar jų garantijos į finansiškai atsiperkančius projektus.

Dėl to pradėta kurti ES lėšų fondus. Juose patalpintos struktūrinės paramos lėšos skirstomos finansiškai atsiperkantiems projektams, o joms sugrįžus – reinvestuojamos. Per beveik dešimtmetį Finansų ministerija sukūrė 13 fondų ir juose patalpino 1,093 mlrd. eurų ES paramos.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė BNS sakė, kad fondai yra ilgalaikė finansavimo priemonė.

„Finansavimas finansinių priemonių forma yra ilgalaikis finansavimo įrankis, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir toliau naudojamos kitiems projektams finansuoti. Tokiu būdu su tapačia lėšų suma pasiekiama daugiau rezultatų“, – tvirtino M.Tuskienė.

Anot jos, ES lėšų fondai dar turi vieną privalumą – jų pinigais finansuojamuose projektuose pritraukiamas privatus kapitalas, o dėl to jiems reikia mažiau viešųjų lėšų.

„Valstybė investuodama lėšas finansinių priemonių forma bei dalindamasi rizika, sukurdama pakankamus projektų srautus ir panašiai skatina privačius investuotojus prisidėti ir investuoti į valstybei svarbias sritis, kurių privatus verslas ankščiau nefinansavo“, – argumentavo viceministrė.

Finansų ministerijos duomenimis, per beveik dešimtmetį, investuojant fonduose sukauptas ES lėšas, įvairiems projektams buvo pritraukta 1,21 mlrd. eurų privačių lėšų.

M.Tuskienės nuomone, fondai – svarbi priemonė, ruošiantis galimam struktūrinės ES paramos mažėjimui po 2020 metų.

„Kadangi Lietuvai skiriamos ES lėšos po 2020 metų gali mažėti, todėl siekiant skatinti investicijas bei sudaryti galimybes finansuoti valstybei svarbius projektus su ribotais viešaisiais ištekliais, būtina ir toliau taikyti inovatyvius finansavimo būdus – finansines priemones“, – teigė viceministrė.

Nuo 2009 metų, kai Lietuvoje buvo sukurti pirmieji europinės paramos investavimo fondai, daugiausiai investuota į daugiabučių renovaciją ir smulkias bei vidutines įmones. Tačiau pastaruoju metu pinigai buvo nukreipti ir į savivaldos viešųjų pastatų bei kultūros paveldo atnaujinimą. Dabar svarstoma steigti fondus vandentvarkos ir transporto sektoriams.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas sakė, kad fondai – geras kai kurių sektorių finansavimo instrumentas.

„Vertinant paramos finansinius skaičius bei modeliuojant galimą tokio finansinio srauto eliminavimą iš šalies ūkio iš tiesų verta sunerimti. Fondų sukūrimas akumuliuojant paramos lėšas ir įdarbinant jas cikliškai yra geras tam tikrų sektorių papildomo finansinio gyvybingumo palaikymo instrumentas“, – kalbėjo R.Krušinskas.

Savo ruožtu banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS argumentavo, kad fonduose Finansų ministerija šiandien yra sukaupusi pakankamai lėšų, kad galėtų atsverti struktūrinės paramos galimą sumažėjimą.

„Visuomet atrodys, kad kuo daugiau, tuo geriau. Vis tik 13 fondų su daugiau nei milijardu eurų lėšų būtų sunku pavadinti nepakankamu pasiruošimu. Įvertinus tai, kad 2020 metais ES parama nesibaigs, o tik sumažės penktadaliu ar šeštadaliu, galima teigti, jog bendras makroekonominis efektas gali būti visai nejaučiamas, nes tą sumažėjimą pilnai kompensuos fonduose sukauptos ir reinvestuojamos lėšos“, – tvirtino ekonomistas.

Jis teigė, kad Lietuvai nereikėtų būti per daug pripratusiai prie europinės struktūrinės paramos, nes šios lėšos turi ir neigiamą pusę.

„Šioje diskusijoje nereikėtų užmiršti ir neigiamų ES paramos aspektų – kartais ji iškraipo konkurencines sąlygas, ypač jei parama skirstoma ne visai skaidriai ir efektyviai, kartais išgyvena nekonkurencingos išteklius švaistančios įmonės. Todėl ES paramos mažėjimo nevertėtų dramatizuoti ir ypač nereikėtų planuoti naudotis šiuo ramentu amžinai“, – argumentavo N.Mačiulis.

Dabar struktūrinių fondų lėšos dalinamos regionams pagal jų bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam žmogui rodiklio santykį su ES vidurkiu. Iš viso yra trys regionų kategorijos. Daugiausiai lėšų gauna mažiausiai išsivystę regionai, kurių BVP rodiklis yra mažesnis nei 75 proc. ES BVP vidurkio vienam žmogui. Mažiau lėšų gauna pereinamieji regionai, kurių BVP rodiklis yra tarp 75 ir 90 proc. ES vidurkio, o mažiausiai lėšų gauna labiau išsivystę regionai – daugiau nei 90 proc. ES vidurkio.

Lietuva iki šiol buvo traktuojama kaip vienas mažiau išsivystęs regionas, tačiau per pastaruosius metus įsibėgėjus Vilniaus regiono ūkio plėtrai, pradėta baimintis, kad šalis po 2020 metų gali būti priskirta pereinamojo regiono kategorijai ir prarastų nemažą dalį būsimos paramos.

„Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad lietuviškiems europinės paramos fondams trūksta ambicijos ir į juos būtų galima pervesti žymiai daugiau lėšų.

2007–2013 metais Finansų ministerija į sukurtus investicinius fondus pervedė maždaug 7 proc. struktūrinės paramos, kai 2014–2020 metais šis rodiklis ūgtelėjo iki 10 procentų.

„Pažvelgus grynai į skaičius, tai peršasi nuomonė, kad nepakankamai, nes net 10 proc. skirtos paramos fondams, o 90 proc. skirta trumpalaikiam įsisavinimui“, – teigė Ž.Mauricas.

Pasak ekonomisto, fondams trūksta ambicijos.

„Turint omenyje, kad dabar yra aukso amžius, aš manau, kad fondai Lietuvai yra naudingi. Kuo jų daugiau, tuo geriau. Sakyčiau, kad bent jau trečdalį, o gal net pusę visų lėšų galima būtų skirti“, – tvirtino Ž.Mauricas.

Jis taip pat argumentavo, kad struktūrinė parama turi ir savo minusų. Ž. Maurico nuomone, ilgalaikis paramos poveikis šalies ekonomikai yra neutralus arba gali būti ir neigiamas, jeigu šalis investuoja į brangaus išlaikymo reikalaujančius projektus, tačiau nepasiruošia finansiškai jų prižiūrėti.

„Pasibaigus paramai, deja, galime tikėtis, kad tęstinumo nebus ir ilguoju laikotarpiu, tarkime, po dešimties metų Lietuva bus tam pačiame taške ekonominiu požiūriu, kokiame būtų apskritai, jeigu parama nebūtų apskritai suteikta Lietuvai“, – teigė ekonomistas.

KTU dėstytojas R.Krušinskas sakė, kad Lietuvoje reikia išanalizuoti, kuriuose sektoriuose europinė struktūrinė parama buvo panaudota tinkamai, o kur buvo susidurta su kliūtimis, nes tai padėtų lėšas geriau investuoti ateityje.

„Vyksta nemažai diskusijų apie tai kas nutiks kaip paramos laikotarpis pasibaigs, kokia finansinė duobė atsivers biudžete, o gal netgi užklups krizė, lėtinanti šalies ekonominį vystymąsi. Reikėtų atlikti labai išsamią ir savikritišką analizę, dėl ES paramos panaudojimo efektyvumo, nustatant didžiausią poveikį patyrusias sritis ar sektorius, bei identifikuoti ne pačias sėkmingiausias praktikas. Šios pamokos leistų šaliai turėti aiškesnį vaizdą dėl tikslingų valstybės investicijų ateityje“, – kalbėjo R.Krušinskas.

Finansų viceministrė M.Tuskienė tvirtino, kad be struktūrinės paramos fondų kūrimo ministerija šiuo metu taip pat kuria rekomendacijas įvairiems ekonomikos sektoriams, kaip reikės elgtis, mažėjant paramai.

„Pateikiant rekomendacijas dėl labiausiai „priklausomų“ sektorių remiamų veiklų finansavimo tikslingumo, tikimasi, kad jų pagalba pavyks sumažinti viešųjų politikos sričių priklausomybę nuo ES fondų investicijų ir padidinti jų savarankiškumą“, – tvirtino viceministrė.

Finansų ministerija dar šiemet Vyriausybei ketina pateikti rekomendacijas aplinkosaugos ir užimtumo sektoriams. Vėliau rekomendacijos bus teikiamos ir kitiems nuo europinės paramos priklausomiems sektoriams.

Lietuva iš Regioninės politikos, kurios pagrindiniai elementai yra struktūriniai fondai, 2014-2020 metais turėtų gauti 6,901 mlrd. eurų, kai 2007-2013 metais parama siekė 6,885 mlrd. eurų.