Jis interviu BNS sakė, kad LEZ kuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos yra viena galimybių susigrąžinti išvykusius tautiečius. E. Kiudulo teigimu, galimybė pritraukti lėšų kriptovaliutų keliu turi būti skaidri ir saugi.
– Klaipėdos LEZ – sėkmingiausiai veikianti tokia erdvė Lietuvoje. Kas lemia sėkmę?
– Mūsų natūralus išskirtinumas tarp visų kitų Lietuvos LEZ'ų yra Lietuvos jūsų uostas. Bet dažniausiai konkuruojame ne su Kaunu, Panevėžiu ar Akmene, bet su kitais pakrantės uostais – Lenkijoje pagrindinis mūsų konkurentas Gdanskas. Svarbu ir įsikūrimo greitis, kad įmonės, atėjusios į Klaipėdos LEZ, galėtų kuo greičiau įsikurti, tam visi nekilnojamojo turto sprendimai turi būti paruošti.
„Investuok Lietuvoje“ tikrai labai aktyviai dirba, bet mes ir toliau daugiau nei pusę klientų turime prisitraukti patys. Konkurencija dėl investicijų yra žiauroka.
Šiais metais pradėjome investicijas į „Flex Start“ projektą – bet kuriuo momentu bent 2 tūkst. kv. metrų turi būti tušti, kad galėtų ateiti potencialūs investuotojai. Šitą išradimą ne patys padarėme, čia mūsų kolegos iš Airijos įvardijo. Pradėsime statybą „Flex Start“ Nr. 1, bet jau projektuojame antrą pastatą ir numatę vietą trečiajam, nes tendencija tikrai gera.
– Ar dabartiniai jūsų investuotojai numato plėtrą, gal laukiate naujų investicijų?
– Galiu tik pasakyti, kad dvi mūsų įmonės ruošiasi stipriai plėstis, bet kai jie pas save šitą žinią pasitvirtins, mes tą žinią pateiksime į viešumą. Ir dar yra aštuonios įmonės, kurios turėtų priimti sprendimą per artimiausius 6-8 mėnesius, su jomis vedame derybas dėl investicijų.
Pagal investicijas išlieka didžiausi vis dėlto „Indorama“ ir „Neo Group“, pagal darbuotojų skaičių „Yazaki“ sugrįžo į lyderio pozicijas.
Dabar mes turime vieną automobilių detalių gamintojo projektą, kuris nori pilnai paleisti gamybą sausio vasario pabaigoje – tai iššūkis. Tai labai realus projektas, pakankamai geras vardas, ir mes norėtume, kad jis ateitų.
– Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje numatoma iki 2030 metų sukurti 25 tūkst. naujų darbo vietų, pritraukti 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų. Kokios Klaipėdos LEZ ambicijos?
– Beveik 700 mln. eurų yra investuota, logiškai mąstant, iki 2030 metų turėtume padvigubinti sukauptų investicijų skaičių, manau, kad tai realu.
– Bet, kita vertus, turbūt pačių investicijų dvigubinimas nėra savitikslis dalykas.
– Vienas svarbiausių dalykų, kad tos įmonės, kurios ateina, – tai ne tik darbuotojai ar technologijos, bet ir vietiniai tiekėjai, kurie galėtų tiekti. Yra bendra taisyklė, jeigu vieną eurą investuoja investuotojas, tai dar du arba trys – papildomas ekonominis efektas. Naujos darbo vietos ypač greitai atsiperka valstybei.
– Pastaruoju metu girdėti užsienio investuotojų planų optimizuoti veiklą, siaurinti ją Lietuvoje. Ar tokių ženklų yra ir jūsų laisvojoje ekonominėje zonoje?
– Paslaugoms ateiti ir joms išeiti yra lengviau negu gamybininkams. Nes jeigu gamybininkai investavo į technologijas, apmokė tuos žmones, tai jiems išeiti yra sudėtingiau – čia bendras pastebėjimas. Nemanau, kad „Barclays“ išeis, netikiu tuo. Gal jie tikrai optimizuoja, bet čia yra natūralus procesas. Iš savo dabartinių investuotojų nematau, kad kas nors galvotų artimiausiu 5 metų laikotarpiu pajudėti, susimažinti.
– Kokia yra investicijų, kapitalo kilmės rizika ir ar teikiate jai svarbos?
– Turime aiškų procesą: sudarinėjame sutartis tiktai su lietuviškomis įmonėmis, tokia įmonė turi būti atsidariusi sąskaitą lietuviškame banke. Tai jau nebeturime tikimybės, kad tie pinigai kažkokie neskaidrūs, „išplauti“ ar panašiai. Ir čia bankai turi kur kas didesnes galias tikrinti, nei mes. (...) Pas mus nėra daiktų, kurie būtų susiję su Rusijos politika, nėra naftos perdirbimo įmonių, trąšų įmonių – yra normalios technologinės įmonės, paprasta gamyba.
– Kaip žvelgiate į kriptovaliutas ir galimybę pritraukti lėšų šia priemone?
– Jeigu būtų legalus procesas, kaip galėtų būti finansuojami gamybiniai projektai kriptovaliutomis, tai aš tik džiaugčiausi, nes man tai padidina tikimybę, kad ne vien tik susiję su Rusijos projektais, bet ir bet kuri įmonė galės naudotis tuo finansavimo mechanizmu. (...) Bandau įsivaizduoti, kad jeigu IT projektai gali pritraukti tokį finansavimą ir jau tai daro, kodėl to negalėtų daryti gamybininkai? Svarbu, kad būtų aiškus procesas, skaidrus, visiems žinomas, kontroliuojamas. Visiškai nenorime veltis į bet kokius procesus, kurie yra nepripažinti Lietuvos valstybėje.
– Šiuo metu daugiausia orientuojatės į gamybą, o ar domina paslaugų sektorius?
– Manome, kad labiau koncentruosimės į gamybą ir šiek tiek į logistiką – logistika, tai ne vien skirstymas ir sandėliavimas, bet ir pridėtinės vertės kūrimas logistikos procese. O paslaugos, manome, turės eiti labiau į patį Klaipėdos miestą. Paslaugų įmonėms vis dėlto smagiau, kai yra išskirtiniai vaizdai Klaipėdos mieste, vaizdas į upę, marias, jūrą.
Kai mes kalbame apie gamybą, mes jau kalbame apie modernesnes gamybos įmones. Tos įmonės, kurios dabar ateina, neretai jos atsiveda naujas technologijas, dažniausiai jų įranga yra visiškai nauja.
– Turite omenyje vadinamosios ketvirtosios pramonės revoliucijos įmones?
– Būtent. Čia – natūrali kryptis. Nemanau, kad ji ateis į Lietuvą iš karto, yra atskirų įmonių, kurios to siekia, investuoja. Bet treji-ketveri metai – ir jau ketvirtos kartos pramonės įmonės ims ateiti į Lietuvą. (...) Mūsų pačių darbo jėga nėra visiškai tam pasiruošusi. „Yazaki“ ieškojo darbuotojų paprastam darbui, ir juos rado. Todėl reikia kol kas ir tokių įmonių, kad ir žmonės, kurie neturi aukštos kvalifikacijos, turėtų darbo vietas, bet žmonės turėtų orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę: jeigu gali eiti mokytis – eik mokytis.
– Koks emigracijos poveikis Klaipėdos LEZ ir kuo ši erdvė galėtų prisidėti prie problemos sprendimo?
– Artimiausioje 5-10 metų perspektyvoje tai tikrai gali būti pagrindinis stabdis investicijoms augti, o kai investicijų nepritrauki, algos nedidėja.
Vieni šios problemos neišspręsime, ji kompleksinė. Norint pritraukti tam tikro tipo įmonių, reikia, kad Klaipėdos regione vyktų tam tikra edukacija. Manau, kad universitetai jau dabar gali pasiruošti programas, kurios orientuotos į ateitį, ir jeigu ateina tinkamo tipo investuotojai, jas paleisti iš karto.
Klaipėdos strategijoje yra apibrėžta ta vidutinė alga, kad ji turi būti 2030 metais 1,5 tūkst. eurų. Tai va ir orientuokimės, kad ir Lietuvos darbdaviams, ir investuotojams, reikia orientuotis ne į pigią darbo jėgą, bet į kvalifikuotą darbo jėgą, kuriai reikia mokėti atitinkamo lygio atlygius ir tiktai tada mes galėsime susigrąžinti žmones iš emigracijos.
– Bet ar realu susigrąžinti žmones, kurie jau išvykę, gal geriau susitelkti į tai, kad dabar gyvenantieji Lietuvoje neišvažiuotų?
– Kad dabartiniai neišvažiuotų, čia yra programa „minimum“, bet pagal tai, ką dabar jaučiame: darbo vietų yra, nėra žmonių, kurie galėtų tas darbo vietas panaudoti. Tai čia yra dabartinių žmonių perkvalifikavimo ir pritaikymo prie rinkos poreikių klausimas. Bet to neužteks. Jeigu norėsime toliau augti ir traukti investicijas, tikrai reikės daugiau žmonių, ir šaltiniai kokie: arba susigrąžini tuos, kurie yra išvažiavę, arba imigracija. Aš esu absoliutus šalininkas susigrąžinti tuos, kurie išvažiavę. Man vis dar atrodo, kad mes nepakankamai rimtai analizuojame galimybes. Bet susigrąžinti bus galima tik tada, jeigu bus kuriamos naujos darbo vietos.
– Seimas pernai priėmė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką, ar jau pajutote poveikį?
– Mes vertiname tuos pokyčius gerai, nes viskas, kas eina į gerąją pusę, yra pliusas ir tas jaučiasi. Bet mūsų asociacija (Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacija – BNS) pateiks ūkio ministrui ir Seimo nariams naują paketą pasiūlymų, kaip mes galėtume dar pagerinti laisvųjų ekonominių zonų veiklos sąlygas. Nes tai, kas priimta, yra gerai, bet nepakankamai.
– Ką siūlysite? Kokie jūs planai?
– Priimdami daug gerų dalykų, įstatymų leidėjai uždraudė teikti lengvatas didmeninės prekybos įmonėms, kas ypač aktualu Klaipėdos regionui, nes mes norime prisivilioti krovinių tinklus, kurie yra Skandinavijoje, kad jie persikeltų į šį regioną. Beje, tas pats aktualu tokioms LEZ, kaip Panevėžio, kurios yra ant „Via Baltica“ kelio: yra paskirstymo centrai, atplaukia tiesiog dideli laivai, iškrauna ir skirsto prekes į visas puses. Plius dar sukurdami pridėtinę vertę.
Verslo sąlygų gerinimas ir verslumo skatinimas, mano nuomone, vienas iš tų dalykų, į kuriuos reikėtų orientuotis. Naujas ūkio ministras teisingai išsiskyręs prioritetus, į kur ir kodėl ruošiasi traukti investicijas, bet paskatinčiau pažiūrėti ne tik į nišines pramonės šakas, kaip biotechnologijos, bet ir pažiūrėti, į kurias pramonės šakas labiausiai galėtų įsilieti darbo jėga Lietuvoje, nes biotechnologijose gali dirbti tik tam tikras žmonių kiekis.
– Per 16 metų kaip pasikeitė verslo sąlygos Klaipėdos LEZ ir kitoms zonoms?
– Pagrindinis iššūkis nuo pat pradžių buvo nesuvokimas naudos, kurią gali duoti laisvoji ekonominė zona. Mes nusprendėme, kad mums reikia LEZ 1995 metais Lietuvoje ir pradėjome veikti tik 2002 metais. Labai ilgas laikotarpis nuo minties iki įgyvendinimo. Tai buvo geriausias laikotarpis pritraukti užsienio investicijas, ypač iš Vakarų Europos. Lenkai praktiškai nusigriebė tą „grietinėlę“. (...) Mes kitas LEZ įsteigėme tik prieš trejus metus, o lenkai visas tokias zonas įsteigė 1993-1996 metais, prieš dvidešimt metų: mums nereikia bijoti naujovių, jeigu ką nusprendėme Lietuvoje – darykime tai greičiau.
– Koks jūsų „koziris“ varžantis su Gdansku?
– Greitis. Lenkija yra didesnė rinka, didesnė šalis, reiškia, patrauklesnė investuotojui, ji yra arčiau Vakarų Europos, kaip didelės vartojimo rinkos. Mes visur esame truputėlį mažesni. Bet jeigu mes pagauname investuotoją, turime susivokti apie jo problemą greitai, turime greitai reaguoti į jo poreikius, paruošti pasiūlymą.
Lenkijoje jie gali „pumpuruotis“, tai yra, viena LEZ valdo 5-7 teritorijas. Čia vėl geras lenkų valstybinio lankstumo pavyzdys, kad jie nebijo, jog jeigu investuotojui reikia teritorijos ne LEZ, tai įstatymų leidėjas leidžia tas LEZ sąlygas perkelti į kitur. Aišku, investuotojas turi atitikti kriterijus, bet iš principo – jeigu jam netinka Klaipėda, bet tinka Gargždai, mes turėtume turėti galimybę perkelti tą LEZ teritoriją prie Gargždų.
– Ar laisvosios ekonominės zonos neturi išskirtinių verslo sąlygų? Kodėl apskritai tokios zonos reikalingos?
–Jeigu nebūtume konkrečiai mes atsiradę, aš nemanau, kad būtų sukurtos tos 4 tūkst. darbo vietų ir investuoti tie beveik 700 mln. eurų. Tai yra projektai, kurie skirti regioninei plėtrai. Kad jie turi lengvatų paketą, tai jis suderintas su valstybės pagalbos normomis. Tos pačios normos taikomos ir lietuviškam verslui, kuris kreipiasi dėl ES pinigų, subsidijų. Tai yra, mes žaidžiame toje pačioje konkurencinėje aplinkoje, bet dėl kitų klientų. Mūsų klientas yra labiausiai tas, kuris daro plyno lauko investiciją arba, kraštutiniu atveju, jis atsiveža naują technologiją ir daro projektą. Jis nesikreipia subsidijų. (...) O pagrindinis motyvas, kodėl LEZ turi turėti lengvatas – išlikti konkurencingoms su mūsų pagrindiniais konkurentais Lenkijoje. Investicijos yra globalios. Tas, kuris ateina pas mus, jis renkasi mažiausiai iš 3-6 šalių ar lokacijų.
– Kaip vertinate Lietuvos perspektyvas, ar lūkesčiai optimistiniai?
– O kaip jie gali būti neoptimistiniai? Didžiausias mano optimizmas kyla, kad ateina daug naujos kartos žmonių ir kad tie žmonės mąsto kitaip, jie baigę mokslus užsienyje, o net jeigu nebaigę mokslų, turi įvairios patirties. Jie neturi jokių baimių, turi dideles ambicijas. Dėl tos naujos kartos aš labai optimistiškas, nes tai yra tie žmonės, kurie tuoj pradės valdyti Lietuvą, kai kurie jau valdo. Tai yra nauja banga.
--------
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje dirba daugiau kaip 4300 darbuotojų. Iki 2016 metų pabaigos čia pritraukta 671 mln. eurų investicijų, tais metais pasiekta bendra įmonių apyvarta – 887 mln. eurų. Kasmet Klaipėdos LEZ sukuria 2,5-5 proc. šalies BVP ir eksporto. Didžioji dalis teritorijoje gaminamos produkcijos yra skirta eksportui.
Sutartis dėl veiklos Klaipėdos LEZ šiuo metu yra pasirašiusios 29 įmonių. Dešimt įmonių yra vien ar iš dalies lietuviško kapitalo. Čia dar veikia apie 100 smulkaus ir vidutinio dydžio kompanijų. Klaipėdos LEZ veikia tarptautinės grupei „Indorama Ventures“ priklausanti „Orion Global PET“ PET granulių gamykla, Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamybos bendrovė, viena didžiausių PET žaliavos gamintoja Europoje „Neo Group“, Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“, Didžiosios Britanijos elektros jungiklių gamintoja „Albright International“ ir kitos bendrovės.
Klaipėdos LEZ 2017 metais pelnė pripažinimą viso pasaulio laisvųjų ekonominių zonų apdovanojimuose, organizuojamuose „Financial Times“ leidinio „FDI Magazine“.
Autorius: Vytautas Budzinauskas
