Artimiausios prognozės kepėjų taip pat nedžiugina: rinka toliau mažės, ypač tai palies tradicinės duonos segmentus.
Kepyklos „Fazer Bakery Baltic“ vadovas ir Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis teigė, kad kepyklos, didėjant konkurencijai ir mažėjant tradicinės duonos vartojimui, yra priverstos investuoti į naujas technologijas – į geresnės maistinės vertės ir turtingesnės sudėties gaminius.
Išskyrė dvi pagrindines priežastis
„Nielsen“ duomenys rodo, kad Baltijos šalyse didžiausias šviežios pakuotos duonos rinkos nuosmukis užfiksuotas Lietuvoje (1,2 proc.) ir Estijoje (1,2 proc.), o Latvijoje rinka šiek tiek išaugo (3 proc.).
Bendras suvartotas duonos kiekis Baltijos šalyse sumažėjo 2,6 proc.
Pasak M.Snarskio, dvi pagrindinės priežastys, verčiančios Lietuvoje duonos rinką trauktis – tai vartojimo įpročių pasikeitimas ir demografinės situacijos pokyčiai.
Ir nors šie faktoriai turi didžiulę įtaką duonos rinkai, anot M.Snarskis, net ir besitraukiančioje rinkoje augti įmanoma, jeigu atrandamos „kišenės“, kurios gali kompensuoti tradicinių duonos segmentų smukimą.
„Augti krentančioje rinkoje yra sudėtinga: reikia laimėti konkurencinę kovą, kuri duonos kategorijoje yra labai įtempta.
Mūsų kepyklos išskirtinumas ir pagrindinė strateginė kryptis – būti rinkos inovatoriais ir augti pasirenkant įdomius formatus, skonius ir netradicinius ingredientų derinius“, – aiškino M.Snarskis.
Pasak jo, namų ūkiai traukiasi ir porcijos mažėja, bet išskirtinės sudėties produktai tampa labiau perkami ir geidžiami. Todėl kepėjai turi šiek tiek pakeisti kryptį ir taip palaikyti pardavimo apimtis.
„Šiandien rinkoje turime tokių produktų, apie kuriuos prieš dešimtmetį net nebūtume pasvarstę. Pavyzdžiui, dabar lentynose galime rasti duonos net su tokiais ingredientais kaip saldžiosios bulvės ar avinžirniai.
Tai produktai, kurie Lietuvos rinkoje apskritai skamba kažkiek egzotiškai, o ką jau kalbėti apie tai, kai jie atsiranda tokiame tradiciniame gaminyje kaip duona”, – pabrėžė M. Snarskis.
Tradicinė duona praranda paklausą
Remiantis „Nielsen“ tyrimo duomenimis, Baltijos šalių duonos rinkos traukimąsi labiausiai lėmė tradicinių segmentų – vadinamos šviesios duonos ir batonų – populiarumo mažėjimas.
Pasak M.Snarskio, tai galėjo lemti didėjantis susidomėjimas sveika gyvensena, dėl kurio labiausiai augo kvietinių porcijinių duonelių ir kvietinių bandelių prekyba.
Dar viena pastarųjų metų tendencija – tamsios duonos su priedais pardavimų augimas pernai metais sustojo ir pradėjo kristi.
„Po keleto metų stabilaus tamsios duonos su priedais kategorijos augimo, kuri yra modernus ir į sveikatingumą orientuotas segmentas, ji ėmė trauktis. Taip galėjo įvykti dėl didelės konkurencijos ir kopijų rinkoje.
Tačiau neskubame daryti išvadų pagal vienų metų rezultatus ir į šį segmentą ketiname toliau vystyti“, – tendenciją komentavo M.Snarskis.
Vis dėlto, jo teigimu, tradicinė duona užleidžia rinką įvairiems duonos užkandžiams. Užkandžių rinka 2017 metais ir toliau augo visose Baltijos šalyse, Lietuvoje – 7,4, proc. Anot M.Snarskio, pastebima, kad duonos užkandžiams skirtas plotas lentynose per pastaruosius metus ženkliai padidėjo.
Sveika gyvensena populiarėja, bet švietimo trūksta
Anot M.Snarskio, svarbiausia ir populiariausia tendencija rinkoje – dėmesys geresnės maistinės vertės produktams.
„Spinter tyrimų” atliktos apklausos duomenimis, 43 proc. lietuvių teigė atkreipiantys dėmesį į duonos sudėtyje esančius cukraus ir druskos kiekius, nors, mitybos specialisto Rimanto Stuko teigimu, maždaug prieš penkerius metus tai darydavo vos apie 17 proc. vartotojų.
Mitybos specialistas tikino, kad žmogui, renkantis duoną, vis dažniau tampa svarbus cukraus ir druskos kiekis, taip pat ar duona dera su sveikos mitybos principais: padidintas skaidulų kiekis, papildyta sėklomis ar grūdais, kokia jos maistinė vertė.
„Šis suvokimas artėja prie funkcinio maisto sampratos, kuomet produktas turi ne tik suteikti sotumo jausmą, bet ir nešti papildomą naudą organizmui. Būtent todėl Lietuvoje vis labiau populiarėja įvairios druskos ir cukraus mažinimo iniciatyvos, auga produktų, paženklintų „Žalios rakto skylutės” simboliu kiekis“, – kalbėjo R.Stukas.
Tačiau, nepaisant to, kad žmonių sąmoningumas didėja, anot M.Snarskio, Lietuvoje vis dar trūksta informacijos ir švietimo apie produktų sudėtis.
Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad vartotojai vis dar nežino apie „Žalios rakto skylutės“ ženklinimą.
„Tai iliustruoja, kad šiai dienai mūsų vartotojas žino per mažai. Kodėl Skandinavijos šalyse nebuvo E ženklinimo bumo, kuris buvo Lietuvoje? Dėl to, kad daug metų buvo investuojama į vartotojų švietimą.
Tada vartotojas skaito etiketes ir pats supranta, ko bijoti, o ko ne. Tokiu atveju ryškūs užrašai „be kažko“, „be E“, tampa ne pirminiu pirkimo argumentu. Tikiu, kad Lietuvos vartotojas darosi išprusęs ir pigiais triukais jo nebenupirksi, kas džiugina mane ir kaip vartotoją, ir kaip gamintoją“, – kalbėjo M.Snarskis
