Tyrinėjo transporto srautus
Dėl spūsčių miesto gatvėse susijaudinusiai Klaipėdos savivaldybei tokias išvadas pateikė Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžoje transporto srautus stebėję ir ilgalaikes penkerių metų prognozes numatę bendrovės „Atamis“ specialistai. Šioje vietoje susikerta dvi svarbiausios uostamiesčio susisiekimo magistralės, kuriomis vilkikai rieda į jūrų uostą.
Planuojama įrengti dviejų lygių Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža galėtų užtikrinti nepertraukiamo eismo jungtį iki pat uosto. Tačiau transporto srautų mieste pralaidumas iki šiol nebuvo detaliai tyrinėtas, nors apie tai seniai kalbama, o Susisiekimo ministerijos finansuojamas magistralių rekonstravimo techninis projektas jau beveik parengtas.
„Miesto savivaldybei buvome įsipareigoję atlikti studiją - išsiaiškinti, kaip autotransportas pasiskirsto Baltijos prospekto-Minijos gatvės sankryžoje. Žvelgiant į ateitį buvo moduliuojami ir perspektyviniai srautai“, - kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJU) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Didelių problemų nemato
Tyrimai atskleidė, jog svarbi sankryža būna maksimaliai apkrauta vakarais – tuomet per piką susidaro nedidelės spūstys šiaurinėje Minijos gatvės ir pietinėje Baltijos prospekto dalyse. Rytais irgi pasitaiko trumpalaikių spūsčių Minijos gatvės pietinėje dalyje. Jūrų uosto link judančio autotransporto su kroviniais srautas čia nėra didelis.
Sankryža tiesiogiai susijusi su jūrų uosto veikla, ypač su naujuoju Centriniu Klaipėdos terminalu (CKT), kuriame kasdien švartuojasi krovinius ir keleivius gabenantys Danijos laivybos bendrovės „DFDS Seaways“ keltai. Pernai į šį terminalą įkandin linijos Klaipėda-Kylis (Vokietija) buvo perkelti ir į Karlshamną (Švedija) plaukiojantys jūrų keltai.
„Piko valandomis sunkiojo autotransporto srautai šioje sankryžoje nėra dideli - rytais sudaro apie 3 proc., o vakarais apie 4 proc. bendrojo eismo. Dieną santykinai didžiausi srautai kartais šokteli iki 4,6 procentų“, – tikino „Atamio“ projektų vadovas Marius Noreika.
Kamščiai - tik laukimo zonoje
Centrinio Klaipėdos terminalo poveikis pačiai sankryžai, pasak studijos rengėjų, irgi nėra reikšmingas - autotransporto srautas rytais neviršija 5,5 proc., o vakarais - 9 proc. visos apkrovos. Momentinės spūstys labiau susijusios su miesto transporto eismu.
„Atamio“ specialistai pastebėjo, kad visus „DFDS Seaways“ keltus perkėlus į CKT pasitaikydavo, kad iš terminalo išvažiavę ar į jį įvažiuojantys vilkikai sukeldavo spūstis Baltijos prospekte ir kitose uostamiesčio magistralėse.
Spūstys, pasak konsultantų, susidaro todėl, kad terminale vilkikams neįrengta didesnė laukimo zona - sutrikus keltų darbo grafikui, ji perpildoma. Apsidrausdami nuo netikėtumų CKT valdytojai siekia įrengti erdvesnę laukimo aikštelę sunkiasvoriam transportui.
Kitų Klaipėdos uosto krovos kompanijų poveikis pagrindinėms uostamiesčio magistralėms yra gerokai mažesnis – į jų teritorijas atvažiuojantys ir išvykstantys vilkikai didesnio autotransporto srauto neakumuliuoja.
Sankryžų dar nerekonstravo
Baltijos prospektas - tarptautinio transporto koridoriaus IX B (Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda), o kartu ir magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda tęsinys. Minijos gatvė yra susisiekimo ašis, užtikrinanti susisiekimą su vakarine Klaipėdos dalimi ir jūrų uostu.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtina, kad vien savivaldybės pastangomis reguliuojant autotransporto srautus uostamiesčio gatvėse, derinant šviesoforų režimus, viską suvaldyti būtų labai sudėtinga: “Tikimės, kad tai supranta ir Susisiekimo ministerija. Laukiame, kad ji kiek įmanoma greičiau tęsės savo pažadus dėl seniai žadėtų pagrindinių miesto sankryžų rekonstrukcijų.
„Achemos grupė“ valdomo CKT vadovas Karolis Grigalauskas padidėjusius transporto srautus, kai į terminale buvo sutelktos dvi "DFDS Seaways" laivybos linijos, vertina kaip dėsningą jūrų verslo koncentravimo išdavą: „Keltai iš Kylio į Klaipėdą atplaukia vakarais, o Karlshamno linijos autotransporto srautas - rytinis. Šie srautai nesikerta, tad miestiečiai didelių problemų nejaus”.
Terminale vietos užtenka
„DFDS Seaways“ generalinis direktorius Jonas Nazarovas susiklosčiusios situacijos irgi nedramatizuoja: „Mūsų duomenimis, į CKT perkelta Švedijos krypties keltų linija sunkiasvorio transporto srautus mieste padidino apie 30 procentų. Vidutiniškai per parą į keltų terminalą įvažiuoja ir išvažiuoja apie 800 autotransporto priemonių“.
Visas keltų laukiantis ir iš jų išriedėjęs sunkiasvoris autotransportas sutelpa CKT krovinių aikštelėse. Terminalo valdytojai neatmeta, jog ateityje gali atsirasti naujų į Klaipėdą reguliariai plaukiančių keltų linijų ir kitokių krovinių srautų, susijusių su geležinkeliais.
“Jau dabar galvojame, kaip sutalpinti laivus, iš anksto numatyti stovėjimo vietas kroviniams, autotransportui, jeigu terminalas imsis teikti kokias nors papildomas paslaugas”, - į ateitį žvelgia K.Grigalauskas.
