Tūkstančiai įmonių junta įtampą dėl situacijos, susidariusios atliekų tvarkymo rinkoje. Balandžio 20-ąją bus pradėti mokestiniai tikrinimai, o tai reiškia tūkstančius bylų ir galimą visos pakuočių sistemos griūtį.
Apie grėsmingą situaciją premjeras Saulius Skvernelis buvo informuotas bendrame Vyriausybės ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje. Ministras pirmininkas dar sykį patvirtino galimybę būti tarpininku tarp verslo ir aplinkosaugininkų.
Skandalo epicentre – teisėsaugos taršoma bendrovė „Metrail“. Įtariama, kad 2013-2015 metais ši įmonė, turėjusi dabar Aplinkos ministerijoje dirbančių valdininkų išduotą atliekų tvarkytojo licenciją, nesutvarkė maždaug 15 tūkst. tonų panaudotų metalo bei plastiko pakuočių.
„Metrail“ licencija buvo sustabdyta, tačiau gerokai vėliau. O prieš tai dabartinis Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Raimondas Sakalauskas buvo nurodęs netgi netikrinti atliekas tvarkančių įmonių, todėl jos tapo nekontroliuojamos.
Dėl, kaip manoma, nesąžiningos veiklos nukentėjo apie 2 tūkst. įmonių, kurios jau susimokėjo už atliekų tvarkymą bei gavo tai įrodančias pažymas. Pernai gruodį jos sulaukė žinios, kad teks susimokėti ir aplinkosaugos mokestį – bendra suma siekia kone 30 mln. eurų.
Antrą sykį už tą patį mokėti verčiami verslininkai jau kreipėsi ir į teismus, ir į Aplinkos ministerija, siūlydami konfliktą išspręsti taikiai. Pavyzdžiui, kad daugiau nei reikalauta nuo 2013 metų sutvarkytų pakuočių skaičius būtų atimtas iš to kiekio, kuriam buvo panaikintos pažymos.
Toks siūlymas buvo atmestas. Tuomet bendrovės sutiko už kiekvieną toną pakuočių, kurių neva nesutvarkė, mokėti pagal rinkos kainą, o valdžia galėtų šias lėšas skirti aplinkosaugai. Tačiau ir tai buvo atmesta.
Aplinkosaugininkai ignoruoja esminę detalę: iš tiesų tos 14,5 tūkst. tonų metalinių pakuočių, dėl kurių yra kilęs šis triukšmas, yra sutvarkytos ir jokios žalos gamtai nepadaryta. Nes jos yra brangios, todėl tikrai nenusėdo pamiškėse. O kur atsidūrė, tai jau turi išsiaiškinti teisėsauga.
Gamintojų ir investuotojų teigimu, derybos dėl mokesčio buksuoja, nes Aplinkos ministerija vis pateikia naujas ir naujas užduotis. Anot Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, tai primena istoriją apie geležines kurpes – vienas sunešioji, gauni kitas.
Nors aplinkos viceministras Dalius Krinickas kalbas apie stringančias derybas vadino neatitinkančiomis realybės, bet akivaizdu, kad keturi tarimosi mėnesiai jokių rezultatų nedavė.
Taikos sutarties principams jau prieš mėnesį pritarė ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Tikimasi ir ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus įsitraukimo.
„Tikimės, kad premjero tarpininkavimo neprireiks, bet derybos grėsmingai užsitęsė.
Gerai bent jau tai, kad pagaliau liautasi kaltinti verslą ir kalbama apie taikos sutarties būtinybę“, – užsiminė S.Galadauskas.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, konflikto sprendimo būdas yra aiškus – būtina pasiekti taikos susitarimą.
„Dabar atsirado detalių – Aplinkos ministerija nori vienaip, jai pavaldus aplinkos apsaugops departamentas – kitaip. Mes, kaip gamintojų atstovai, pakliuvome į institucijų nesusikalbėjimų lauką. Kai tik jos ras bendrą kalbą, sprendimas netruks atsirasti“, – mano R.Dargis.
S.Galadausko nuomone, Aplinkos ministerija nesuvokia gresiančios problemos masto.
„Neišsprendus taikiai šio konflikto laukia visos pakuočių tvarkymo sistemos griūtis, tūkstančiai bylų, kurios truks ne vienerius metus, bus švaistomi milžiniški valstybės ir verslo ištekliai. Ir pasekmės gali būti tragiškos – įmonių bankrotai, kainų augimas“, – sakė aludarių gildijos vadovas.
