Sulos mėgėjams šis pavasaris nėra dosnus.
Nors drėgmės po žiemos buvo daugiau, nei reikia, iš beržų jos laša kaip niekada mažai.
„Sudėtinga padėtis. Beržų sula ką tik pradėjo bėgti, bet labai greitai, todėl nežinia, kiek dienų ją dar leisime. Matyt, greitai baigsis“, – pripažino natūralių gėrimų bei kūdikių maisto gamybos fabriko „Straikas“ direktorius Gintaras Didžiokas.
Jo teigimu, šis pavasaris yra neįprastas. Juk pernai beržų sula bėgo kone dvi savaites – iš lėto ir daug. O šiemet nors ir atrodė, kad sąlygos neblogos, nes kovą dar buvo šalta, staigus atšilimas visa sujaukė.
„Turime išsinuomoję miško plotus, superkame sulą ir iš tų ūkininkų, kurie turi sertifikatus ir gali jos tiekti didelį kiekį.
Tokių ūkininkų daugėja – jei tik jie turi savo miško, kartą pabandę paskui ir vėl pas mus sugrįžta“, – sakė G.Didžiokas.
Supirkimo kainos nekyla
Pasak G.Didžioko, supirkimo kainai sulos stygius nepadarė įtakos – jos yra maždaug tokios pat, kaip ir prieš metus. Kokios? Tai priklauso nuo tiekėjo ir supirkėjo susitarimo.
„Kol kas neaišku, koks bus paklausos ir pasiūlos balansas. Tačiau jau akivaizdu, kad tiek užsakymų, kiek jų turime, negalėsime įvykdyti. Reikės juos perskirstyti.
Lietuvoje lieka maža produktų dalis – daugumą eksportuojame“, – kalbėjo „Straiko“ vadovas.
Bendrovė prieš 4 metus pasiūlė beržų sulos gėrimus „Sip sap“, kurių eksportas jau spėjo nusidriekti ne tik į Vakarų Europą, bet ir į Honkongą, Pietų Korėją, Japoniją.
Anot G.Didžioko, šiuo metu sulos gėrimai gabenami maždaug į 10 šalių.
Tenka eksperimentuoti
Šiaulių rajone ūkininkaujančio Rito Kvietkaus pagrindinis verslas yra braškės, bet neseniai jis ėmėsi rauginti ir beržų sulą. Jo nuomone, tai yra lietuviškas ekologiškas produktas, kurį galima pasiūlyti pirkėjams.
„Šviežia sula neprekiaujame – viską, ką surenkame, rauginame. Tačiau dar nežinia, ar šiais metais apskritai bus ką raugti. Nes oras šiltas, per savaitę sula gali baigtis.
Sulos stygiui įtaką daro temperatūra: sula ima bėgti, kai išeina pašalas, o vidutinė paros temperatūra sukasi apie 5–8 laipsnius šilumos.
Be to, saulėtoje vietoje, ant kalno sula ima bėgti anksčiau.
Mūsų krašte miškingos vietos – vėliau pradedame leisti sulą, vėliau ir baigiame“, – paaiškino ūkininkas.
Vis dėlto, pasak R.Kvietkaus, jis dar neturi sukaupęs tiek patirties, kad galėtų įsukti didesnį sulos verslą.
„Dar tebeeksperimentuojame. Pernai surinkome sulos nemažai, bet nieko nepardavėme, nes perrūgo ir teko viską išpilti.
Aiškinomės, kur kluptelėjome. O dabar dar bandome, koks būtų sulos skonis įdėjus vaistažolių“, – kalbėjo ūkininkas.
Kiek bus, tiek pakaks
„Mažai šiais metais beržų sulos. Pumpurai susprogs, ir ji nustos bėgti. Bet nesuku dėl to per daug galvos. Kiek pribėgs, tiek ir pakaks“, – sakė ties Kaunu, Babtuose, įsikūrusios bendrovės „Paslaugos žemdirbiams“ vadovas Algirdas Grigalevičius.
Jis iš kitų žmonių sulos nesuperka – turi savo miško, todėl šį gėrimą renka būtent jame.
Pagrindinė šios įmonės veikla – vaisių bei daržovių liofilizavimas. Tačiau įmonės, gaminančios produktus su prekės ženklu „Vertas“, asortimente yra ir gėrimų, pagamintų iš beržų sulos su šaltalankių ar svarainių sultimis.
Galioja ir tam tikri reikalavimai
Sula yra renkama ir iš beržų, ir iš klevų. Pastarųjų sula kur kas saldesnė.
Klevų sula pradeda tekėti dviem savaitėmis anksčiau negu beržų.
Per sezoną iš vieno beržo galima surinkti iki 100 ar daugiau litrų sulos. Iš beržų galima saikingai leisti sulą 10 metų, tačiau būtina laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos apraše išdėstytų reikalavimų.
Juose nurodyta, kad sulą leisti galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų, bet ne plonesnių kaip 20 centimetrų skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.
