Pasak „Vakarų medienos grupės“ (VMG) Stebėtojų tarybos pirmininko Sigito Paulausko, medienos perdirbimo ir baldų gamybos sektorius iki 2022 metų yra pasirengęs investuoti per 500 mln. eurų ir sukurti apie 1740 tiesioginių naujų darbo vietų.
Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas taip pat pabrėžė tolimesnius investicinius planus: „Naujojoje Akmenėje VMG planuoja statyti medienos drožlių plokščių fabriką.
Iki 2022 metų į šį projektą planuojama investuoti apie 180 mln. eurų ir sukurti ne mažiau nei 100 naujų darbo vietų. Šis projektas būtų labai panašus į tą, kurį VMG galėjo realizuoti Alytuje arba Mažeikiuose. Tačiau tuometinė vyriausybė negalėjo užtikrinti žaliavos tiekimo, todėl projektas buvo perkeltas į Baltarusiją, Mogiliovą“.
Klaipėdos rajone investicijas taip pat planuoja koncernas SBA, kuris ketina pradėti naujo logistikos centro ir baldų komponentų gamyklos statybas bei „Freda“, kuri Kauno LEZ teritorijoje jau pradėjo naujo baldų fabriko statybas.
Lietuva, priešingai nei visa Europos Sąjunga, leidžia neribotai išvežti medieną kaip žaliavą į kitas šalis. Tai lemia lėtesnius naujų darbo vietų kūrimo procesus, trukdo racionaliam miškų išteklių naudojimui bei aukštesnės pridėtinis vertės produkcijos gamybai.
Todėl vizito metu taip pat buvo diskutuojama apie sprendimus, kurie leistų Lietuvoje žaliavą panaudoti aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimui bei skatintų investicijas.
R. Beinortas skatino atkreipti dėmesį, kad per metus šio sektoriaus eksportas siekia 2,6 mlrd. eurų arba 11,6 proc. viso bendro eksporto.
Pasak jo, startavus urėdijų reformai, būtina atlikti ir kitus žingsnius, kitaip situacija dėl žaliavų eksporto nepasikeis.
„Pernai 1,5 milijono kubinių metrų – beveik trečdalis žaliavos – buvo eksportuota į kitas šalis, vietoje to, kad būtų perdirbta Lietuvoje. Ši tendencija įsigalėjusi beveik tris dešimtmečius. Pernai vien į Latviją buvo išvežta 772 tūkst. kub. m lietuviškos medienos, į Lenkiją – 268 tūkst. kub. m, Kiniją – 171,5 tūkst. kub. m, Švediją – 167 tūkst. kub. m.“, – sakė „Lietuvos medienos“ direktorius.
R. Beinortas priminė, kad Miškų įstatymo 1 str. jau yra nustatyta, jog turi būti užtikrintas racionalus miškų išteklių naudojimas, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą. Šiuo atveju didžiausia problema – kad iki šiol nėra Vyriausybės nutarimo įstatymo nuostatoms įgyvendini.
Apie visa tai – apie medienos pramonės aktualijas – verslininkai kalbėjo ir per susitikimą su premjeru Sauliumi Skverneliu, viešėjusiu Klaipėdos regione.
Klasterį vasario mėnesį įsteigė VMG, SBA koncernas, „Freda“, Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija ir Klaipėdos bei Akmenės rajono savivaldybės, VšĮ „Darnūs miškai“, Privačių miškų savininkų asociacija, Lietuvos miško savininkų asociacija.
