Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su EBPO generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria ir dalyvavo EBPO Tarybos sesijoje, kur formaliai buvo baigtos derybos dėl Lietuvos narystės šioje organizacijoje.
Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus. Prezidentei pristačius Lietuvos pažangą, derybos yra formaliai baigtos. Lietuva įvykdė visas esmines reformas ekonomikos augimui skatinti ir žmonių gerovei stiprinti. Gegužės pabaigoje EBPO Ministrų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą dėl Lietuvos narystės. Lietuva taps 36-ąja šios organizacijos nare.
Prezidentės teigimu, esame viena sparčiausiai narystės keliamus reikalavimus įgyvendinusių valstybių. Tai rodo mūsų stiprią politinę valią, dideles pastangas ir efektyviai įgyvendinamas reformas. Vien tik Lietuvos stojimo procedūra į EBPO jau atnešė realios naudos mūsų žmonėms. EBPO ekspertai detaliai išanalizavo Lietuvos situaciją 21-oje srityje, buvo peržiūrėta per 200 teisės aktų, priimta arba pakeista 50 įstatymų.
„Lietuva nuo šiol bus tarp šalių, kurios kuria, plėtoja ir pritaiko standartus, o ne šalis, kuri pritaiko kitų sukurtus standartus. Tapsite proceso dalimi, diskusijų dalimi, tačiau svarbiausi, kad EBPO šalis nuo šiol galės daug ko išmokti iš Lietuvos“, – po susitikimo kalbėjo A.Gurria.
Pasak prezidentės, tapimas EBPO nare rodo Lietuvos demokratinį ir ekonominį stabilumą, galutinį įsitvirtinimą įtakingųjų valstybių sąraše ir stiprų balsą tarptautinėje politikos arenoje. Ši narystė Lietuvai atveria ir naujų galimybių – pavyzdžiui, tai pakels mūsų šalies ekonominius ir finansinius reitingus, sustiprinsime savo įtaką ES ir kitose tarptautinėse organizacijose, galėsime naudotis pačio aukščiausio lygmens EBPO ekspertų pagalba.
Prezidentūros pranešime spaudai rašoma, kad EBPO taiko aukščiausius narystės standartus, todėl Lietuvos priėmimas į šią organizaciją patvirtina, jog esame pažangi, patikima ir stabili valstybė. Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių šalių pasaulyje – pernai mūsų ekonomikos augimas siekė 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto, kai EBPO zonos – 2,4 proc., euro zonos – 2,5 procento. Pagal ekonomikos laisvę užimame 19 vietą pasaulyje, turime greičiausią bevielį internetą, esame finansinių ir biotechnologijų centras regione.
EBPO buvo įsteigta 1961 m., siekiant paspartinti tarptautinį ekonomikos atsigavimą ir prekybinius ryšius tarp valstybių, stiprinti socialinę žmonių apsaugą.
Prestižo reikalas
EBPO naudos Lietuvai davė dar bestojant į ją – daugelis ekonominių ir politinių pertvarkų šalyje pastaraisiais metais buvo vykdomos atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, pabrėžia ekspertai. Pasak jų, įstojus į vadinamąjį elitinį ekonomikos klubą, nauda taps dar labiau apčiuopiama, o keli milijonai eurų už tai „verti kiekvieno cento“.
EBPO klausimus kuruojanti Užsienio reikalų ministerija (URM) naujienš agentūrai ELTA atsiųstame komentare teigė, kad derybos dėl EBPO biudžeto 2019-2020 m. laikotarpiui nėra baigtos – nėra sutarta nei dėl biudžeto dydžio, nei dėl įmokų tarp šalių pasiskirstymo. Todėl tikslios sumos, kokia galėtų būti Lietuvos narystės EBPO įmoka, įvardyti dar negalima.
„Šalies įmoka skaičiuojama pagal jai priskirtą koeficientą – biudžeto procentinę dalį. Jis skaičiuojamas pagal formulę, kuri iš esmės remiasi šalies bendrojo vidaus produkto dydžiu. Derybos dėl biudžeto vyksta labai sudėtingai, todėl galime labai preliminariai prognozuoti, kad Lietuvos įmoka galėtų sudaryti 2,5-3,5 mln. eurų per metus“, – sakoma atsakyme.
Kalbėdamas apie organizacijos veikimo principus, SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas komentavo, kad EBPO atlieka tyrimus, analizes, šalims narėms teikia rekomendacijas labai įvairiose srityse.
„Iš visų narių EBPO renka labai daug statistinės informacijos ir daro labai išsamius tyrimus su rekomendacijomis, kaip tobulinti tų šalių ekonominę, socialinę, verslo aplinką“, – aiškino T.Povilauskas.
Pasak analitiko, kadangi į EBPO įeina patys geriausi pasaulio ekonomikos pavyzdžiai, prieiga prie šio elitiniu vadinamo šalių klubo duomenų labai padeda į jį stojančioms ir naujoms narėms greitai pasistiebti perimant gerąją patirtį.
„Tampa prieinama geriausia verslo, valstybių valdymo praktika. Be to, jeigu papuoli į šį ratą, tai yra prestižo dalykas šaliai prisistatant bet kuriame pasaulio renginyje“, – sakė T.Povilauskas.
Jo teigimu, jau stojant į EBPO Lietuva gavo daug naudos pritaikydama organizacijos sukauptą patirtį, kad atitiktų jos standartus.
„Sprendimai dėl valstybės valdomų įmonių, korupcijos mažinimo, kiti sprendimai priimti pagal EBPO rekomendacijas. Tai realūs veiksmai, kaip efektyvinti valstybės politiką. Taigi jaučiama ir labai praktinė nauda. Tik reikia, kad ir vėliau valdžia atsižvelgtų į EBPO raginimus, tyrimus“, – teigė T.Povilauskas.
Anot analitiko, šalies laisvės lanksčiai reaguoti į netikėtus iškylančius sunkumus ir reaguoti į krizes narystė EBPO nemažina, nes tai yra patariamoji organizacija, ne tokia įpareigojanti, kaip, pavyzdžiui, ES, kuri gali įpareigoti taikyti jos direktyvas ir reglamentavimus.
Narystės mokestis, pasak T.Povilausko, taip pat gali būti vadinamas simboliniu, nes EBPO atlieka tik tyrimus, analizes, o ne skirsto paramą ar panašiai.
Negaila nė vieno cento
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad kokia bebūtų įmoka – ji verta „kiekvieno cento“, nes itin daug patarėjų ir ekspertų turinti organizacija Lietuvai naudos davė jau bestojant į ją.
„Daug pakeitimų, pavyzdžiui, urėdijų pertvarka, vykdomi dėl šios ekspertinės organizacijos rekomendacijų. Būdama šiame klube, Lietuva įrodo, kad yra patikima šalis. O tai turės įtakos visai ekonomikai, mus pamatys potencialūs investuotojai. Gaila tik to, kad anksčiau nesusigriebėme, kaip kitos Baltijos šalys ir Lenkija“, – komentavo R.Skyrienė.
