Kavos versle dirbantys žmonės aiškina, kad gamintojai viską daro atsižvelgdami į skonio įpročius regionuose. Bet vis tiek lietuviai, keliaudami po pasaulį ir parsigabenę vieną kitą pakuotę kavos, niurna, kad gimtinėje yra maustomi, nors už kavą moka nė kiek ne mažiau.
Kodėl skiriasi kokybė?
Kodėl kavos skrudintojai prastesnę – sudegintą, specialiai aromatizuotą kavą – tiekia posovietinėms šalims?
Štai šis klausimas tebekirba kavos gėrikams ant liežuvio galo. Ir tokią jų nuostatą sunku nuginčyti.
Ypač dabar, kai net valstybiniu lygiu kryžiuojamos ietys dėl skirtingos kokybės maisto produktų, tiekiamų Vakarų Europos bei Rytų Europos valstybėms.
Skrudina ir sudegina
Pasak „Paulig Coffee Lietuva“ vadovo Mindaugo Čalkos, dažniausiai tokia nuostata yra subjektyvi, nes kiekvienas žmogus skonį jaučia skirtingai. Tačiau yra ir keletas veiksnių, kurie to paties prekės ženklo kavos skoniui daro skirtingą įtaką. Pavyzdžiui – skrudinimo laikas.
„Paulig“ turi dvi skrudyklas. Vienoje jų tai daroma lėtai ir tokio skrudinimo kavos pupelių skonis labiau itališkas – kartesnis. Taip skrudinama kava mažojoje skrudykloje Suomijoje.
Tuo tarpu įmonės fabrike kava skrudinama greičiau.
Silpniau skrudintos kavos skonis būna rūgštesnis, stipriau – kartesnis. Visa tai priklauso nuo skrudinimo proceso, kurio skalėje paprastai būna penki lygiai.
„Pavyzdžiui, „Paulig Clasic“ buvo kuriama daug metų. Ir jos receptūra nesikeičia – visose šalyse ji gaminama iš tų pačių pupelių.
Tačiau, atsižvelgdama į skirtingas skonio tradicijas regionuose, „Paulig“ gamina skirtingų rūšių kavą. Viena jų – „Paulig Selected Espresso“ – buvo sukurta specialiai lietuviams, kurių skonis skiriasi nuo skandinavų“, – patikino M.Čalka.“
Tai – tik įsitikinimas?
Tuo tarpu kavinių tinklą „Huracan Coffee“ valdančios bendrovės „Šviežia kava“ savininkas ir vadovas Vytautas Kratulis teigė, kad tai ne kas kita, kaip placebo efektas.
„Jeigu tuo pačiu būdu pagaminčiau to paties prekės ženklo tą pačią kavą, abejoju, kad pavyktų atskirti, kuri yra kuri“, – patikino V.Kratulis.
Tačiau tiesa yra ir tai, kad didieji kavos gamintojai neišvengiamai rinkas skirsto į premium ir trečiąsias valstybes. Kaip? Keisdami geros ir prastos kavos pupelių proporcijas?
„Iš prastų pupelių neįmanoma sukurti geros kavos. Galima jų į mišinius įdėti daugiau, galima – mažiau, bet galutinis rezultatas bus niekam tikęs.
Manau, kad atsižvelgiant į rinkas paprasčiausiai tiekiama kitokio skonio kava iš kitokios auginimo vietos“, – sakė V.Kratulis.
O čia – apie kainas
Kava pamažu brangsta. Ne visa. Prekybos centrų lentynose jos kaina mažai tekinta.
Juo labiau, kad ją nuolat iškraipo viena po kitos skelbiamos akcijos.
Kitose valstybėse taip pat akcijomis viliojami pirkėjai, kava – ne išimtis. O ir šio produkto kaina, nepaisant kokios yra vienoje ar kitoje valstybėje vidutinės algos, yra maždaug ta pati.
Pavyzdžiui, 13,99 euro – tiek kilogramas kavos pupelių „Movenpick“ arba „Dalimayr“ per akcijas pastaruoju metu kainavo Berlyne, Vokietijoje esančio tinklo „HIT Ullrich“ parduotuvėje.
Ten pat 500 g „Jacobs Kronung“ kavos kaina siekia 5,99 euro (interneto parduotuvėje barbora.lt – 4,99 euro), pritaikius akciją – 1,5 euro pigiau.
Lietuvoje vidutinė kavos pupelių kilogramo kaina maisto parduotuvėse taip pat sukasi apie 13-15 eurų.
Tačiau rūšinės kavos pupelių kainos tinklinėse kavinėse ar specializuotose interneto parduotuvėse perrašomos gana dažnai.
Jei prieš kokius ketverius metus vidutinė 250 g pakuotės kaina buvo 14 litų (apie 4 eurus), dabar gi tokio kiekio kaina yra dvigubai ar net trigubai didesnė.
Diktuoja ne tik birža
Kavos pupelės – biržos prekė. Tačiau vis dažniau didieji kavos skrudintojai ją perka tiesiai iš kavos plantacijų Kolumbijoje, Brazilijoje, Centrinėje Amerikoje arba Afrikoje.
„Didžiąją dalį pupelių atsigabename tiesiai iš ūkių, o iki metų pabaigos pakeisime strategiją ir dirbsime tik su ūkininkais. Tai vienas realiausių būdų padėti tiems žmonėms. Daugelyje regionų kavos plantacijos nekrauna jiems jokio pelno, nors tai vienintelis pragyvenimo šaltinis“, – sakė M.Čalka.
Jo teigimu, pastaruoju metu kavos biržoje pupelių kaina nėra didelė. O šiemet apskritai nėra priežasčių, kurios galėtų drastiškai paauginti joje kainas.
„Tačiau klimato pokyčiai, nors ir lėti, kenkia kavos plantacijoms. Kavamedžiai jautrūs temperatūros pokyčiams. Mažėjant kavos pasiūlai sukils ir jos kainos, – svarstė M.Čalka. – Mes matydami, kas vyksta rinkoje, koreguojame kainas. Joms, be abejo, įtaką daro ir konkurencija.“
Šiuo metu žaliavos – išdžiovintų, bet neskrudintų kavos pupelių kilogramo kaina biržoje sukasi apie 1,2-1,3 JAV dolerio. Kelyje iki pirkėjų ji pakyla maždaug dešimtį kartų.
Tol, kol kava pasiekia pirkėją, jos kainą augina daugybė sudedamųjų: logistikos, maišymo, skrudinimo, darbo jėgos ir kitų.
Kyla algos, kyla ir kainos
Pasak V.Kratulio, kavos puodelio kainai kavinėse didžiausią įtaką daro socialinės priežastys.
„Būtina kelti kelti darbuotojams atlyginimus. Juk viskas brangsta ir žmonėms reikia didesnių algų.
Tai ir yra svarbiausia priežastis. Nes ypatingos kavos kaina yra maždaug tokia pat, kokia ir prieš kelerius metus – ji buvo ir liko brangi“, – sakė V.Kratulis.
Tuo tarpu kavinių tinklų plėtra didesnės įtakos kavos puodelio kainai neturi.
„Mieste ji yra „plokščia“. O tai reiškia, kad gera kava vienose kavinėse ir labai prasta – kitose, kainuoja maždaug tiek pat. Nors taip neturėtų būti.
Juk savikaina nėra ta pati. Ir meistro išmokymas taip pat kainuoja. Turėtų būti nors nedidelis geros ir prastos kainų skirtumas“, – teigė V.Kratulis.
