Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė priminė, kad vadinamų „bambalių“ problema dabar jau išspręsta – stipresnio nei 7,5 promilės alkoholinių gėrimų pilstymas galimas tik į talpas iki pusės litro. Jei alus silpnesnis, jį galima pilstyti į talpas iki 1 litro.
Ji skeptiškai vertino ir galimybę pilstyti silpnus alkoholinius gėrimus į mažesnes taras, nes duomenų, patvirtinančių, kad taip mažėja alkoholio vartojimas, nėra. „Matau problemą – nėra duomenų, kurie tai patvirtintų“, – komisijos posėdyje sakė ji.
Tam pritarė ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių licencijų skyriaus vedėja Violeta Verseckienė. „Duomenų, kaip buvo minėta, konkrečiai dėl to, kad buvo sumažinta taros talpa, mes neturime. Departamento pozicija yra tokia, kad mes pritariame toms priemonėms, kurios yra pagrįstos“, – sakė ji.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad ministerija palaiko visas priemones, kurios apriboja alkoholinių gėrimų prieinamumą.
Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių administravimo politikos skyriaus vedėjas Paulius Majauskas turėjo abejonių dėl šių pasiūlymų. Jis pabrėžė, kad šiuo klausimu yra itin svarbus galimas nelegalios prekybos padidėjimas.
Bijo verslininkų nuomonės
Valstietis Audrys Šimas neigiamai vertino šias mintis. Jo teigimu, naujieji apribojimai dar labiau supykdytų aludarius.
„Mūsų kraštas yra alaus kraštas. Jei visas alaus rūšis, kurios yra stipresnės nei numatyta pradėtų pilstyti į 0,2 litro tarą? Ar čia yra logika? Ir tų šiukšlių bus daugiau, taromatuose bus užimama daugiau vietų. Mes dar užkrauname verslininkams papildomas investicijas keisti tarą. Manau, kad čia tėra tik populistinis pasiūlymas“, – sakė jis, klausdamas, ar tai atneš naudos.
Linksta pritarti vienam
Konservatorius Antanas Matulas teigė, kad „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio pasiūlymas tikrai yra perteklinis. Jis siūlo atskiras taras skirtingo stiprumo alkoholiniams gėrimams.
R.Žemaitaitis siūlė uždrausti parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip: 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,2 litro tarą; nuo 6,5 iki 7 procentų, išpilstytus į didesnę negu 0,3 litro tarą; nuo 6 iki 6,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,35 litro tarą; yra ne didesnė kaip 6 procentų, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą.
„Realizuoti to tikrai nebus įmanoma“, – įstatymo projektą vertino A.Matulas.
Antrasis pasiūlymas – kelių konservatorių ir Priklausomybių komisijos pirmininkės L.Matkevičienės pasiūlymas. Jeigu pataisas Seimas priimtų, būtų uždrausta parduoti alkoholinius gėrimus maždaug iki 100 mililitrų plastiko puodelių pakuotėse su nuplėšiamais dangteliais, tai - vadinamieji „jogurtiniai“ degtinės indeliai. Stipresnius kaip 6 proc. alkoholinius gėrimus būtų draudžiama parduoti išpilstytus į didesnę kaip 0,2 litro plastikinę tarą, tačiau tai negaliotų į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą išpilstytiems gėrimams.
Šį pasiūlymą A.Matulas vertino teigimai. „Bet ir čia reikia kalbėti ne tik apie silpno alkoholio taras. Reikia kalbėti ir apie stiprų“, – sakė jis, pridurdamas, kad šį pasiūlymą, galvojant apie jau įvestus apribojimus, reikia gerai apgalvoti – kviesti verslo atstovus, diskutuoti su ekspertais.
Socialdemokratų frakcijos atstovui Algirdui Sysui užkliuvo ir kitas aspektas. „Galvoti, kad įvedę ribojimus mažiau vartosime, nėra teisinga. Nes panaikinus alkoholio „bambaliuose“ pardavimą, kažkodėl buvo išgerta daugiau. Negalime tiesiogiai to sieti, kad keičiant taros dydį, keičiasi mūsų gėrimo įpročiai ir kiekiai“, – teigė Seimo narys.
Komisija nusprendė toliau nekalbėti apie R.Žemaitaičio pasiūlymą ir alkoholio prevencijos atžvilgiu stebėti antrąjį projektą.
