Fiskalinės institucijos ekonomistai pažymi, kad 2017 m. buvo ekonomikos piko metai, tačiau jos raida vidutiniu laikotarpiu lėtai artės prie daugiametės augimo tendencijos. „Tai, kaip projektuojamas Lietuvos ekonomikos judėjimas į priekį, primena bėgiką, kuris 2017 metų spurtą pamažu keičia į bėgimą ristele, – pristatydamas išvadą tvirtina fiskalinės institucijos vyriausiasis specialistas Dmitrijus Celovas. – Ekonomikos augimo tempo sulėtėjimas projektuojamas ir kitose Baltijos šalyse, tačiau dėl lėtesnio augimo tempo Lietuvos ekonomikos įveiktas atstumas galimai bus trumpesnis nei kaimyninių šalių.“
Finansų ministerijos projektuojamas ekonomikos augimas yra subalansuotas – jį vienodai stipriai veiks vidaus ir išorės paklausa. Sparčiau įsibėgėti Lietuvos ekonomikai neleidžia darbo rinkoje gilėjantys neigiami demografiniai pokyčiai, apie kuriuos fiskalinė institucija rašė 2017 m. valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo ataskaitoje. Darbo rinką papildančių ir paliekančių dirbančiųjų skirtumas toliau lieka neigiamas, darbingo amžiaus gyventojų mažėja, todėl Lietuvos verslui teks toliau efektyvinti ir modernizuoti gamybos procesus.
Vidutiniu laikotarpiu dėl projektuojamo darbuotojų trūkumo ir toliau tikėtinas atlyginimų augimas (vidutiniškai apie 6 proc.). „Sodros“ duomenimis, 2017 m. minimalią ir mažesnę nei minimalią mėnesinę algą gaunančių apdraustųjų asmenų mažėjo (nuo 23,6 proc. iki 16,3 proc.) ir daugėjo asmenų (nuo 32,0 proc. iki 40,6 proc.), gaunančių daugiau nei 800 Eur.
Fiskalinė institucija atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą iki šiol vyravusį neigiamą rizikos veiksnių balansą keičia neutralus. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos kelia neapibrėžtumą ES viduje iki 2020 m. Esminių pokyčių Eurosistemos vykdomoje pinigų politikoje bent iki 2018 m. rugsėjo mėn. nematyti. Neapibrėžtumą iš esmės didina procesai ir už ES ribų: JAV prezidento pozicija dėl tarptautinės prekybos, liekanti geopolitinė įtampa Rytuose, galimas Kinijos ekonomikos kietojo nusileidimo scenarijus.
Pažymėtina, kad fiskalinės institucijos patvir0tintų Finansų ministerijos projekcijų 2017 metams ir faktinių šių rodiklių skirtumų analizė rodo, jog ministerijos rengti ekonominės raidos scenarijai buvo labiausiai tikėtini. „Su optimistiniu scenarijumi mes rizikuotume nesurinkti į biudžetą pajamų, o nesurinkę pajamų nesukauptume pakankamo rezervo juodai dienai, tad turėtume mažinti viešųjų paslaugų finansavimą arba skolintis“, – teigia fiskalinės institucijos vyriausiasis specialistas D. Celovas.
Vertinimą, kokią įtaką ekonominės raidos scenarijaus paklaidos daro pagrindinių mokesčių pajamų surinkimui, fiskalinė institucija kartu su pirmą kartą atliekamu Lietuvos stabilumo 2018 m. programos vertinimu pristatys šių metų gegužės mėnesį.
Finansų ministerija kovo 21 d. viešai paskelbė 2018-2021 m. ekonominės raidos scenarijų. Fiskalinė institucija pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.
