62-ejų vyras susmuko autobusų stotelėje. Praeivių iškviesta greitoji pagalba jį nuvežė į ligoninę, bet S.Mavrodis neišgyveno dėl itin stipraus širdies smūgio.
Finansų piramidė MMM veiklą pradėjo dar 1989 metais. Ši kompanija indėlininkams žadėjo net ir 30 proc. palūkanas per mėnesį.
Skaičiuojama, kad jai pinigus buvo patikėję apie 10–15 mln. Rusijos gyventojų. Tikslios sumos, kiek jie prarado, niekas nėra apskaičiavęs, nes tuo metu Rusijoje siautė hiperinfliacija.
1997 metais MMM bankrutavo, o Valstybės Dūmos deputatu pabuvęs S.Mavrodis 2003-iaisiais buvo nuteistas trylikai mėnesių kalėjimo. Tačiau išėjęs į laisvę savo veiklą atnaujino ir 2007 metais buvo nuteistas antrą sykį – į teismą kreipėsi 10 tūkst. indėlininkų, kurie patyrė apie 4 mln. eurų žalos.
Vėliau net ir Baltijos šalyse bei kitur trumpai veikė dar viena S.Mavrodžio finansų piramidė MMM-2011, o jos kūrėjas buvo sulaikytas Ukrainoje, anot šios šalies žiniasklaidos, su dviem padirbtais Lietuvos piliečio pasais.
Po to S.Mavrodis patraukė į besivystančiomis vadinamas valstybes: MMM su pertrūkiais tęsė ir netgi tęsia veiklą Tailande, Pietų Afrikos Respublikoje, Kinijoje, Indijoje ir kitur.
Finansų piramidės nuo XX amžiaus vidurio vadinamos Ponzi schemomis, nors italas Charlesas Ponzi 1919 metais tikrai nebuvo pirmasis jų išradėjas. Ch.Ponzi pastebėjo, kad tuo metu buvo galima įsigyti tarptautinių pašto kuponų Europoje ir iškeisti juos į pašto ženklus Amerikoje, kur jie buvo daug brangesni.
Šis verslas nepavyko, tačiau italui pakako įtikinti kelis pažįstamus, kad jis veikia, ir pažadėti pasakiškas palūkanas – 100 proc. per tris mėnesius. Pirmiesiems investuotojams jos tikrai buvo mokamos, tačiau ne iš pajamų už pašto kuponus ar ženklus, o iš pinigų, kuriuos sunešdavo nauji klientai.
1920 metais Ch.Ponzi piramidė žlugo, nuostoliai siekė tuo metu įspūdingus 20 mln. JAV dolerių, o italas keturiolikai metų sėdo už grotų.
