Sraigtasparnių remonto įmonės darbuotojas Juozas Pleita negalvojo, kad sulaukus brandaus amžiaus jo žvilgsnis nuo dangaus nusileis į urvus. Kaunietis nuo vaikystės pamilo aviaciją, buvo tiesiog pametęs galvą dėl lėktuvų.
Tačiau pastaruosius metus J.Pleitą užvaldė kita aistra: jis įniko tyrinėti Kauno tvirtovės paslaptis. Pirmiausiai panūdo aplandžioti legendinius Kauno fortus.
Ir ne šiaip aplandžioti – J.Pleita, paskatintas padidėjusio susidomėjimo fortais, tapo gidų kurso lankytoju. Juos baigęs, jis galės vesti ekskursijas po Kauno tvirtovės objektus ir piliakalnius.
Susidomėti Kauno fortais J.Pleitą pastūmėjo naujas požiūris į paveldą, karo istorijos aistruolius sutelkęs iš principo kitoks nei anksčiau Kauno tvirtovės palikimo valdymo modelis.
Praėjusių metų pabaigoje tvirtovės kompleksas buvo perduotas viešąjai įstaigai „Kauno tvirtovės parkas“. Tai paskatino užsirašyti į gidų kursus nemenką būrį istorijos mylėtojų.
Gandai apie tunelius
Kol kas kaunietį labiausiai intriguoja IV fortas, dėl savo konstrukcinių savybių.
„Jis pastatytas pagal tipinį projektą, bet truputį pakeistas. Užnugario kareivinių korpusai atitraukti vienas nuo kito, yra ne penkiakampio, bet trikampio formos, labiausiai modernizuotas, tarpiniai puskaponieriai pastatyti ne ant kareivinių, bet šalia.
Modernizacijos metu taip pat pastatyti du kazematai, Lichačiovo konstrukcijos prieššturminių pabūklų keltuvams. Labai ilgos kontreskarpinės sienos,“ – pasakojo vyriškis.
J.Pleita juokaudamas sakė, kad landžiodamas po fortus paslėpto Gintaro kambario, šv. Gralio taurės nerado, net ir neieškojo. Bet gandų ir legendų apie paslaptinguosius Kauno fortus jis girdėjęs ne vieną. Dažniausia – girdėtas pasakojimas, esą visi fortai tuneliais sujungti tarpusavyje, su Kauno pilimi ir Pažaislio vienuolynu.
Taip nėra, tačiau „Kauno tvirtovės parko“ direktorius, istorikas Valdas Rakutis pastebėjo, jog tvirtovės palikimas ir be fantastiškų išmonių yra intriguojantis.
„Lobių fortuose yra nedaug, tik daug sprogmenų ir teršalų, tačiau patys fortai yra labai įdomūs karinės architektūros kūriniai, kuriuose atsispindi kelių šimtmečių įtvirtinimų statybos patirtis ir ypatingos technologijos, kurias perprasti yra įdomu ir patrauklu.
Tai tam tikra fortų liga, kuria susirgus norisi vis labiau pažinti karinį paveldą, aplankyti vis naują tvirtovę, perskaityti atsiminimus ar atkovoti iš visagalės gamtos ir sutvarkyti naują tvirtovės kampelį,“ - sakė istorikas.
IV forte miega šikšnosparniai
V.Rakutis trumpai apžvelgė daugumos Kauno fortų ypatybes, kuo kiekvienas jų įdomūs ir kaip juos būtų galima panaudoti šiais laikais.
Pirmasis fortas, esantis vakarinėje Kauno dalyje, už Marvos upelio link Akademijos miestelio šiuo metu tvarkomas, jame žada prisiglausti žirgynas, svarbi ir turistinė forto funkcija.
Kiek toliau, jau už akademijos miestelio prie vandens bokšto yra Marvos (XI) fortas, kuriame būtų galima organizuoti stovyklas, nes jis apsuptas vandens, kaip kokia sala su vienu įėjimu, prie jo vyko labai aršūs mūšiai 1915 metais.
Trečiasis fortas yra Seniavos kaime, jis gerokai aptvarkytas, jame aktyviai veikia bendruomenė ir jau gegužės mėnesį turėtų startuoti švietėjiškos veiklos.
Ketvirtasis fortas prie Rokų yra bene įdomiausias fortas, lankomas turistų, ten yra didžiausias požemių labirintas.
Tuo pat metu šis fortas yra valstybinis šikšnosparnių draustinis, taigi dėmesiu karyba turės dalintis su šiais nuostabiais gyvūnais, ir tikrąja to žodžio prasme – žiemos laikotarpiu forto lankymas bus apribotas.
Penktasis fortas yra ir bus skiriamas aktyviam poilsiui gamtoje – tvarkoma bus tik dalis forto, paliekant vietos augmenijai ir gyvūnijai, kad nuo miesto šurmulio pavargę miestiečiai galėtų atgauti jėgas dažasvydžio ir šratasvydžio kovose, kempinge, stovyklavietėse prie laužo.
Šeštąjame forte jau šiomis dienomis kuriasi Vytauto Didžiojo muziejaus technikos ekspozicija, planuojama įkurdinti mūsų Kauno tvirtovės parko administraciją ir technines patalpas. Aštuntąjame forte ketina įsikurti Kauno šauliai.
Visuose fortuose ir kai kuriuose kituose objektuose yra įsikūrusios asociacijos „Kauno tvirtovė“ įgulos, kurios savanoriškai prisideda prie paveldo tvarkymo darbų.
Perspėjo apie pavojus
V.Rakutis pažymėjo, kad naujas požiūris į tvirtovės paveldą pritraukė didesnius būrius turistų, jaučiamas didesnis susidomėjimas Kauno fortais. Tačiau fortus apvaikčioti pasišovusiems turistams direktorius pataria būti atsargiems.
„Geriausiai aptvarkyti šiuo metu III ir IV fortai, juose jau įvykdytas dviejų metų fortų aptvarkymo ciklas ir jie yra sąlyginai saugūs, tačiau geriau fortus lankyti lydint vadovams, nes esama vietų, kur galima rimtai nukristi.
Tokios vietos ir toliau yra tvarkomos, fortai tampa vis saugesni.
Ypač pavojingos vadinamosios kontreskarpinės sienos, apie 7 metrų aukščio sienos, laikančios išorinį gynybinio griovio šlaitą, prie kurių galima priartėti nejučia ir nukristi, kaip ir atsitiko praeitais metais II forte.
Viename forte tokia siena yra ilgesnė nei vienas kilometras, reikalinga nemažai lėšų, o savivaldybės, skirdamos lėšas, dažnai liepia biudžetus karpyti. Kultūros paveldo specialistai bijo duoti leidimą paprasčiausiam prieigų apsaugojimui spygliuota viela, neestetiška ir taip pat pavojinga,“ - perspėjo „Kauno tvirtovės parko“ direktorius.
V.Rakutis paaškino, kodėl būtent Kauną Rusijos carai pasirinko vieta tvirtovei statyti. Tai lėmė miesto geografinė padėtis: tiltai per upes, geležinkelio trasa Sankt Peterburgas-Karaliaučius, atstumas nuo sienos su Vokietija.
Tvirtovė buvo visas Naujamiestis
Anot istoriko, Kauno tvirtovė – tai ne vien fortai, o sudėtingas kompleksas, apimantis visą Kauno miestą ir dalį Kauno rajono. Jį sudaro dvi pagrindinės dalys – gynybiniai statiniai ir tvirtovės branduolys.
Gynybiniai statiniai daugiausiai išsidėstę aplinkui branduolį, tai du fortų žiedai su tarpuose esančiomis stacionariosiomis baterijomis ir tarpinėmis kareivinėmis, centrinis įtvirtinimas su redutais ir tvirtovės vartais, tarpiniai amunicijos sandėliai.
Tvirtovės branduolyje yra administraciniai ir kulto statiniai, amunicijos, maisto ir pašaro, intendantūros sandėliai, kareivinės, ryšio pastatai, arklidės, geležinkelio stotys, tvirtovės keliai, kapinės.
„Tai miestas mieste. Bet mes dažnai tam tikrų pastatų nesiejame su tvirtove tiesiogiai. Vienas jų – Įgulos bažnyčia, Soboras. Imperijos laikais tai buvo carinės Kauno tvirtovės įgulos pagrindinė šventovė, šią funkciją tebevykdanti ir dabar.
Juk visas Naujamiestis buvo formuojamas kaip tvirtovės administracinis kompleksas, kuriame dabar veikia universitetai, ligoninės, valdžios institucijos, muziejai ir kitos įstaigos bei gyvenamieji namai,“ - pasakojo V.Rakutis.
Laukia ir užsieniečių
Pavyzdžiui, IV forte vasaros metu savaitgaliu per dieną apsilanko apie 100 žmonių. Užsieniečių dėmesys mažesnis, fortais daugiau domisi specialistai, informacija sunkiai peržengia kalbos barjerus, bet, anot V.Rakučio – gal tai ir gerai, svečius reikia kviestis, kai bus pasirengta.
Nors ir džiaugdamasis geromis naujienomis apie fortų atgaivinimą, V.Rakutis neslėpė ir problemų.
Kartais žmonės įsivaizduoja, kad turime gausybę etatų. Nors šiuo metu parke dirba 15 žmonių, dauguma, tame tarpe ir aš pats dirbame tik 0,25-0,5 etato, dalis darbuotojų yra sezoniniai.
O plotai milžiniški, problemų daug, vien dokumentacijos kiek. Juk vienas fortas - tai 9-18 hektarų sudėtingos šimto metų senumo infrastruktūros su savo į šulinius suverstais sprogmenimis ir senu lietuvių papročiu versti viską į tvirtovės griovius, krūmynais ir pavyduoliais.
Valdininkai nelinkę spręsti sudėtingesnių "nenormalių" problemų, valdžia įtariai žiūri į didesnes sąmatas, o tarnybos skuba nubausti, tačiau mes jaučiamės galį imtis šios sunkios veiklos ir pasiryžę prisiimti atsakomybę“ - tikino direktorius.
Pritrauks daugiau turistų
Pagal VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ viziją, visa Kauno tvirtovė turėtų būti apraizgyta turistiniais maršrutais.
Tai jau 2016 metais parengtas Kauno fortų žiedas, kurį dviračiu galima apvažiuoti per dvi dienas, trumpas pažintinis maršrutas nuo Kauno centro iki IV forto, numztyti pėsčiųjų maršrutai nuo I iki V forto, Kauno naujamiestyje esančio administracinio komplekso apžiūra nuo Kauno geležinkelio stoties, Kauno senamiesčio karinio paveldo maršrutas, Šančių ir Aukštosios Panemunės karinių miestelių maršrutai.
Tik aptvarkius aplinką ir užtikrinus saugumą, pastačius pagrindines informacines lentas, parengus gidus, turizmo bacilos greitai bus pasėtos ir tikimės tikros tvirtovės turizmo epidemijos. Svarbiausia, kad esame atviri naujoms idėjoms, todėl tikimės ilgalaikio turistų dėmesio, o po metų kitų, jei duos Dievas, savivaldybės ir projektai, startuos ir tarptautinis turizmas.
