Pasak J.Bakasėnienės, pastaruosius dvejus metus vartotojai tarnybai dažniausiai skundų pateikė dėl produktų kokybės, pasibaigusios produktų galiojimo datos, produktų laikymo higienos taisyklių pažeidimų.
„Tačiau tokių skundų, kad vienoje šalyje produktas vienos kokybės, o Lietuvoje jis yra kitos, tarnyba tokių skundų nėra gavusi“, – Eltai komentavo J. Bakasėnienė.
Diskusijoje dėl šiuo metu ES svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo J. Bakasėnienė teigė, kad tarnybai pernai atlikus tyrimą rinkoje ir paskelbus, jog kai kurie produktai Lietuvoje yra kitokios sudėties nei referenciniai, gamintojai buvo nepatenkinti. Tačiau, pasak J. Bakasėnienės, tarnybos tikslas buvo ne konfliktuoti su verslu, bet sužinoti, ar ši problema aktuali ir Lietuvai, nes kitose ES šalyse ši problema gvildenama jau seniau.
Anot tarnybos specialistės, poreikis, kad būtų specialiai ženklinami skirtingos kokybės produktai, yra tik viena problemos medalio pusė.
„Atsiranda produktų klastojimo problema. Blogiausia, kad neturime apibrėžtų produktų klastojimo sąvokų, kas tas klastojimas, ar tai tik brangesnių ingredientų pakeitimas pigesniais, ar ir tam tikrų dokumentų nepateikimas. Tai diskusinis klausimas. Sankcijos už klastojimą irgi nelabai atgrasančios, palieka terpę bandyti rizikuoti ir bandyti tai daryti“, – teigė tarnybos atstovė.
J.Bakasėnienės teigimu, pastarųjų metų garsiausios produktų klastojimo bylos Europoje buvo arklienos pardavimo kaip jautienos skandalas, metanoliu užteršti alkoholiniai gėrimai Čekijoje, melamino pieno produktuose skandalas Kinijoje, klaidinančiai ženklinami žuvininkystės produktai JAV, ES.
Pasak J.Bakasėnienės, ES veikia kelios IT sistemos, padedančios operatyviai keistis duomenimis apie produktus skirtingose rinkose. Viena IT sistema padeda išvengti biurokratinių trukdžių, jeigu rinkoje įtariama, kad įvežtas produktas gali būti ne tokios kokybės, kokios nurodoma. Įvežusios šalies apie jį užklausiama, ir jeigu gaunamas atitinkamas atsakymas, pradedamas tyrimas.
Į kitą ES sistemą registruojami visi nesaugūs produktai, nustatyti ES šalyse. Tada Europos Komisija apie juos nedelsiant informuoja šalis nares.
Dar viena sistema jungia pasienio postus ir trečiųjų šalių įmones. Ji nuolat atnaujinama, ir šiemet pasipildė nauju moduliu dėl ekologiškų produktų.
ELTA primena, kad Europos Parlamento (EP) Informacijos biuras Lietuvoje penktadienį surengė diskusiją dėl šiuo metu ES institucijose ir valstybėse aktyviai svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo.
Diskusijoje dalyvavo ir europarlamentarai Valentinas Mazuronis bei Bronis Ropė, Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, atsakingo už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, kabineto vadovas Arūnas Vinčiūnas.
ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kai kurių produktų tyrimai parodė, kad to paties ženklo ir analogiškai supakuotų produktų sudėtis įvairiose šalyse gali skirtis. Gamintojai argumentuoja, kad produktai saugūs vartoti, o skirtumai atsiranda atsižvelgus į vietinių gyventojų skonio preferencijas, perkamąją galią bei vietinės žaliavos naudojimą.
Institucijose keliamas klausimas, ar tokie skirtumai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos ES bendrojoje rinkoje.
