Paramą dalijo ir nuostolingai dirbančios savivaldybių įmonės

Parlamentinio Audito komiteto duomenimis, 12 iš 45 valstybės valdomų įmonių paramai ir labdarai pernai skyrė 954,1 tūkst. eurų, tuo metu 2016 metais – beveik 2 mln. eurų.

59 savivaldybių įmonės pernai labdarai skyrė 793,2 tūkst. eurų.

Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė teigiamai vertino paramai skiriamų lėšų mažėjimą, tačiau pabrėžė, kad jų iš viso neturėtų būti skiriama.

„Įmonės neturėtų užsiimti tokia papildoma veikla, kuri nėra pagrindinė jų funkcija. (...) Tai galbūt verslo dalykai, tegu jis dalina, jeigu gali uždirbti“, – BNS sakė parlamentarė.

Pasak jos, Audito komitetas jau kelerius metus renka duomenis apie paramai skiriamas lėšas.

„Įmonės paramai pinigus dalina nebe taip drąsiai. Matosi iš skaičių – sumos mažesnės. Matyt, bijoma viešumo. Tai jau yra gerai“, – teigė A.Bilotaitė.

Tačiau ji apgailestavo, kad savivaldybių įmonės toliau dalina paramą, nors dalis jų dirba nuostolingai.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Lietuvos energija“ įsteigtas paramos fondas pernai buvo dosniausias jos teikėjas.

Pasak „Lietuvos energijos“ atstovės spaudai Lauros Šebekienės, fondas paramai 2017 metais skyrė 800 tūkst. eurų (29,2 proc. daugiau nei 2016 metais). Tai sudaro 0,68 proc. grupės 2016 metų grynojo pelno.

„Praėjusiais metais paramos fondas skyrė paramą 19 nacionalinių ir 22 regioniniams projektams. Paramą teikėme atsižvelgdami į tai, ar ne pelno siekiančių organizacijų pateiktos paraiškos atitiko fondo nustatytas tris prioritetines kryptis: vaikų ir jaunimo užimtumo skatinimas, onkologinėmis ligomis sergančių vaikų rėmimas bei mokslo ir inovacijų skatinimas“, – komentare BNS sakė L.Šebekienė.

„Klaipėdos nafta“ 2017 metais paramai skyrė beveik 135 tūkst. eurų – jie atiteko teatrams, ligoninei, sporto klubams, socialinėms stipendijoms, Klaipėdos centrinio stadiono infrastruktūrai.

Ankstesniais metais lėšų paramai ir labdarai negailėję „Lietuvos geležinkeliai“, 2016 metais tam skyrę 853 tūkst. eurų, pernai neberėmė nieko. Panašiai elgėsi Lietuvos paštas – jis paramai skyrė vos 8,7 tūkst. eurų, nors 2016-aisiais buvo atseikėjęs 182 tūkst. eurų.

Paramai lėšų pernai skyrė bendrovės „Jonavos grūdai“, „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, „Šilutės polderis“, „Šilutės veislininkystė“ bei Viešųjų investicijų plėtros agentūra, tačiau jos konkrečių sumų neviešina.

Daugiausiai paramos iš valstybinių įmonių pernai gavo fondas Mamų unija – 119,1 tūkst. eurų – ją skyrė „Lietuvos energijos“ paramos fondas.

L.Šebekienės teigimu, šios lėšos buvo panaudotos pirmajam Europoje pagalbos centrui onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų artimiesiems.

Daugiausiai lėšų paramai pernai suteikė Kauno ir Klaipėdos savivaldybių įmonės, tuo metu Vilniaus savivaldybės įmonės tam skyrė vos 4,2 tūkst. eurų.

Penkios paramą teikusios Kauno savivaldybės įmonės skyrė 301,3 tūkst. eurų, iš jų 283,1 tūkst. eurų – „Kauno energija“. Didžioji dalis šių lėšų – 277,4 tūkst. eurų – teko Kauno savivaldybės administracijai, jas panaudojusiais Jėgainės gatvės rekonstrukcijai.

„Kauno energijos“ parama sudarė 35 proc. visų savivaldybių įmonių suteiktos paramos.

7 Klaipėdos savivaldybės įmonės labdarai ir paramai paaukojo 176 tūkst. eurų. Daugiausiai lėšų skyrė „Klaipėdos energija“, „Klaipėdos vanduo“ bei Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (RATS) – atitinkamai 100 tūkst., 44 tūkst. ir 21,5 tūkst. eurų.

Klaipėdos įmonių paramos sulaukė viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“, Klaipėdos irklavimo centras, Klaipėdos džiazo orkestras, „Neptūno“ krepšinio klubas. Pastarajam skirta daugiausia lėšų – 55 tūkst. eurų.

Trys Utenos rajono savivaldybės kontroliuojamos įmonės 2017 metais paramai skyrė 80,2 tūkst. eurų, iš jų 54 tūkst. eurų skyrė „Utenos šilumos tinklai“, 25,4 tūkst. eurų – „Utenos vandenys“. Daugiausia paramos sulaukė krepšinio klubas „Juventus“ (14,5 tūkst. eurų), krizių centras „Angelų pieva“ (10 tūkst. eurų), rajono gyvūnų mylėtojų draugijai ir Aukštaitijos sporto klubas „Porteris“ (po 5 tūkst. eurų).

Šešios Panevėžio savivaldybės įmonės paramai skyrė 76,4 tūkst. eurų, iš kurių 18,2 tūkst. eurų teko krepšinio klubui „Lietkabelis“, beveik 16 tūkst. eurų – asociacijai Aukštaitijos krepšinio centras. Daugiausiai lėšų paaukojo „Aukštaitijos vandenys“ ir „Panevėžio energija“ – po 30 tūkst. eurų.

Druskininkų savivaldybės kontroliuojamas sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ viešajai įstaigai „Kantri medija“ skyrė 52 tūkst. eurų leidybos ir platinimo reikmėms, taip pat 2 tūkst. eurų „Maisto bankui“. Savivaldybės kontroliuojami „Druskininkų vandenys“ paramai išdalino 5 tūkst. eurų.

Molėtų valdžios kontroliuojamos įmonės pernai paramai skyrė 16,1 tūkst. eurų, Šiaulių miesto – 14,9 tūkst. eurų, Ukmergės – 13,6 tūkst. eurų, Tauragės –11,6 tūkst. eurų, Radviliškio – 6,9 tūkst. eurų.

Mažiausiai paramos suteikė Mažeikių savivaldybės įmonės – vos 30 eurų. Mažiau nei po 1 tūkst. eurų paramai skyrė Kaišiadorių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių įmonės.

Kai kurios savivaldybių bendrovės lėšų paramai skyrė, nepaisant nuostolingos veiklos.

Jonavos šilumos tinklai 2016 metais patyrė 1,653 mln. eurų nuostolių, bet pernai paramai skyrė 4,2 tūkst. eurų. 3,2 tūkst. eurų paramai pernai rado ir 79,2 tūkst. eurų nuostolių 2016 metais patyrusi „Varėnos šiluma“. „Kretingos vandenys“, 2016 metais patyrę 551,9 tūkst. eurų nuostolių, labdarai skyrė 500 eurų.

Taip pat elgėsi ir Raseinių bei Tauragės autobusų parkai, 2016 metais patyrę atitinkamai 311,9 tūkst. ir 23,3 tūkst. eurų nuostolių. Tauragės įmonė paramai pernai skyrė 2,7 tūkst. eurų, Raseinių – 2,4 tūkst. eurų.

„Anykščių vandenų“ 2016 metų paskirstytinas pelnas siekė 72 eurus. Nepaisant to, įmonė pernai suteikė 1,3 tūkst. eurų paramos.

Didžiausią dalį paskirstytinojo pelno paramai skyrė „Ukmergės šiluma“ (32,7 proc.), Klaipėdos RATS (25,2 proc.), „Klaipėdos vanduo“ (21,8 proc.), „Druskininkų vandenys“ (20,6 proc.), Varėnos komunalinis ūkis (15,5 proc.) bei Šilutės autobusų parkas (14,8 proc.).

Iš 60 šalies savivaldybių, kuriose iš viso veikia 212 jų valdomų įmonių, lėšų paramai pernai neteikė 33 savivaldybių įmonės.