Atsižvelgus į AKM situaciją ir ligos plitimą laukinėje faunoje bei įvertinus riziką, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu išplėsta AKM buferinė zona. Buferinė zona – tai apsauginė teritorija, kurioje taikomi griežčiausi biologinio saugumo reikalavimai kiaulių laikymo vietose ir vykdoma sustiprinta šių ūkių kontrolė. Tai daroma siekiant apsaugoti kiaulių laikytojus nuo galimų nuostolių, kuriuos jie patirtų nustačius ligą ūkiuose.
„Remdamiesi ankstesniųjų metų patirtimi matome, kad daugiau galimybių AKM virusui patekti į kiaulių laikymo vietas yra šiltuoju metų laikotarpiu, todėl birželio–rugsėjo mėnesiai laikomi pačiais rizikingiausiais ir labiausiai pavojingais kiaulių augintojams. Įvertinę ligos plitimo tempus laukinėje faunoje, priėmėme sprendimą išplėsti buferinę zoną. Tai reiškia, kad iki šių metų gegužės 1 d. šioje zonoje esančiuose biologiškai nesaugiuose ūkiuose reikės paskersti visas laikomas kiaules“, – komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.
Jo teigimu, kiaules savo reikmėms galima skersti laikymo vietose, ar su teritorinės VMVT leidimu išvežti į VMVT patvirtintas skerdyklas. Jei kiaulės netinkamos skersti dėl amžiaus, galima jas nugaišinti ir gaišenas perduoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams. D.Remeika akcentavo, jog visais atvejais turi būti paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai AKM tyrimams ir tik diagnozei nepasitvirtinus, paskerstų kiaulių mėsą bus leidžiama vartoti savo reikmėms be jokių apribojimų.
Į buferinės zonos teritoriją papuolantys kiaulių laikytojai, paskerdę laikomas kiaules iki nurodyto termino, galės pretenduoti į valstybės išmokas už ankstyvą kiaulių paskerdimą, tačiau, pasinaudoję valstybės parama, privalės įsipareigoti dar metus laiko nelaikyti kiaulių.
Privalomas VMVT nurodymas iki 2018 m. gegužės 1 d. paskersti kiaules bus taikomas tik tiems, kurie neįgyvendina ar mano, kad nesugebės įgyvendinti reikalavimų ir nori atsisakyti kiaulininkystės veiklos.
Į išplėstą AKM buferinę zoną papildomai įtrauktos šios Lietuvos vietovės:
Alytaus rajono savivaldybės Alytaus, Krokialaukio, Miroslavo ir Simno seniūnijos,
Akmenės rajono savivaldybė,
Jurbarko rajono savivaldybė,
Joniškio rajono savivaldybė,
Kalvarijos savivaldybė,
Kazlų Rūdos savivaldybė,
Kelmės rajono savivaldybė,
Marijampolės savivaldybė,
Mažeikių rajono savivaldybė,
Radviliškio rajono savivaldybė,
Raseinių rajono savivaldybė,
Šakių rajono savivaldybė,
Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės,
Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Bus kaip Ispanijoje
Valstybei labiau verta kompensuoti kiaulių skerdimą plečiant buferinę zoną, nei nekontroliuojamai plintant AKM dengti milijoninius eksporto nuostolius, sako Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Pasak asociacijos vadovo, buferinė zona praplėsta laiku, nes ligos protrūkis būdingas orams šylant, ypač birželį-rugsėjį. Tuo metu užkratas įsimeta į naminių kiaulių laikymo vietas, kur mažiausiai laikomasi biologinės saugos taisyklių – gyvulius laiko neaptvertus, kiaulės šeriamos maisto atliekomis, nėra kitų saugos priemonių.
„Vieni žiūri rimtai, o kiti numoja ranka. Reikia suprasti, kad šimtus metų pas mus nebuvo šios ligos, žmonės įpratę auginti gyvulius taip, kaip išmano, ši liga – ne iš mūsų krašto. Tačiau nuostoliai būna didžiuliai. Šalys, kurios neturi užkrato, labai bijo, kad liga su produktai nepatektų į jas. Prekybos apribojimai būna tokie reikšmingi, kad tiems ūkiams, kurie eksportuoja kiaulieną, per 2014-2016 metus teko išmokėti 2 mln. eurų kainų skirtumui kompensuoti. Jeigu suserga bent viena naminė kiaulė, 40 dienų nė viena trijų kilometrų spinduliu auginta kiaulė negali būti išvežta. Po šio periodo gaunamas leidimas eksportuoti labai specifinėmis sąlygomis – kiaules reikia skersti atskirai, specialiai apdirbti, dezinfekuoti, dėl ko kaina krenta bent perpus. O pusė kainos jau reiškia nuostolius“, – komentavo A.Baravykas.
Jis priminė, kad ilgai su AKM kovojusioje Ispanijoje iš esmės liko tik tie kiaulių ūkiai, kurie galėjo nemažai investuoti į biologinės saugos užtikrinimą.
„Pas juos irgi seniau tai buvo neįsivaizduojama. Tačiau arba kiaulės išgaišta, arba reikia prie to prieiti sąmoningai. Ilgainiui ir pas mus taip bus“, – sakė A.Baravykas.
Pasak jo, maro atvejų Lietuvoje yra pasitaikę ir stambiuose ūkiuose, o to priežastys iki šiol dar nežinomos.
„Esame užsakę tyrimus, ar ligos neplatina kraują siurbiantys vabzdžiai. Aš, asmeniškai, turiu tokį įtarimą“, – kalbėjo Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
A.Baravykas mano, kad visuomenėje gaji nuomonė, jog kiaulių maras turėtų praeiti ėmusis rimtų priemonių, kaip praėjo paukščių gripo epidemijos.
„Tačiau ši liga visai kitokia. Kur jos būta, ten ji ir lieka įsitvirtinusi visada. Ten nuolat yra užkrėstų šernų. Per juos slenka kilometras po kilometro tolyn, užima naują teritoriją. Šernus bandoma kontroliuoti, tačiau ne šimtu procentų įmanoma“, – pasakojo A.Baravykas.
