Baigiantis 2017 metams šimtai šalies gamintojų bei importuotojų gavo aplinkosaugininkų paraginimus susimokėti už neva nesutvarkytas pakuočių atliekas.
Verslininkams net žandikauliai atvipo, mat jie jau buvo atsiskaitę su jas tvarkančiomis įmonėmis. Tačiau kai kurios iš jų sugebėjo atliekas tiesiog pradanginti, todėl jų klientai spaudžiami dar sykį mokėti taršos mokestį.
Kebeknę atliekų tvarkymo sektoriuje pradėjusiai nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisijai irgi kilo galybė klausimų. Pasirodo, Aplinkos ministerija dėl tokios veiklos buvo užmerkusi akis
Metalas pradingti negalėjo
Kad padėtis su atliekomis yra prasta, pradėjo aiškėti aplinkosaugininkams patikrinus sostinės bendrovę „Metrail“. Rezultatai apstulbino – paaiškėjo, jog ši įmonė 2013–2015 metais netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalo ir 500 tonų plastiko atliekų.
Kadangi aliuminis – brangi žaliava, mažai kas abejoja, kad metalo pakuotės negalėjo patekti į sąvartynus ir turėjo būti perdirbtos. Juk prieš įvedant užstato už tarą sistemą prie didesnių parduotuvių nuolat būdavo superkamos tuščios alaus ir kitokių gėrimų skardinės.
Įdomu, kad už pakuočių tvarkymą „Metrail“ buvo išrašiusi dokumentus maždaug 1,8 tūkst. įmonių, kurios, kaip įprasta tokiais atvejais, buvo atleistos nuo mokesčio už aplinkos taršą.
Tačiau šios atliekos vis tiek nebuvo perdirbtos ar kitaip sutvarkytos, todėl Aplinkos ministerija pradėjo raginti bendroves sumokėti dar kartą. Bendra suma – net 15 mln. eurų.
Tiesiog nurodė neliesti
Dar 2012 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko korupcijos rizikos analizę dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRADD) atliekų tvarkymo administracinės priežiūros ir nurodė konkrečias rizikas, nepotizmo atvejus ir įvardijo bendroves (tarp jų ir „Metrail“), kurios galbūt veikė neskaidriai.
Tačiau dėl to niekas galvos nesuko. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Marius Švaikauskas atskleidė, jog tiesiog buvo vykdomas tuomečio Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Raimondo Sakalausko, dabar dirbančio Aplinkos ministerijos vyriausiuoju patarėju, įsakymas.
Šiame 2013 m. rašte, kurio kopiją turi „Lietuvos rytas“, aiškiai nurodyta pakeisti ūkio subjektų patikrinimų planą ir išbraukti iš jo licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas. Šis įsakymas buvo panaikintas tik 2016 metais, o per tiek laiko nesąžiningi atliekų tvarkytojai padirbėjo kaip reikiant.
„Ką veikė ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra? Kodėl leidimai tam pačiam „Metrail“ buvo išduoti, nors 2013 metais, 2015 metais buvo nustatomi pažeidimai ir akivaizdu, kad jie tų atliekų netvarkė?“ – klausė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Išklausius pareigūnų paaiškinimus buvo nuspręsta tęsti atliekų tvarkymo sektoriaus priežiūros parlamentinės kontrolės veiksmus: aplinkos ministro prašoma nustatyti ministerijoje už atliekų gamintojų bei tvarkytojų veiklos kontrolę atsakingus asmenis ir įvertinti R.Sakalausko veiksmus.
Pasirinko iš sąrašo
Bet kol kas Aplinkos ministerija tiesiog spaudžia verslininkus sumokėti dar kartą. Pastariesiems neliko kito kelio, kaip tik bylinėtis.
Vaisių ir daržovių sultis gaminančios įmonės „Straikas“ direktorius Gintaras Didžiokas naujienų agentūrai Elta sakė, kad bendrovė ketina ginti savo interesus teisme.
„Mes esame įmonių grupė, abiejų organizacijų – Pakuočių tvarkymo organizacijos ir „Žaliojo taško“ – nariai. Ir viena, ir kita dės pastangas, savo interesus bandysime ginti ir organizuotai bylinėtis“, – teigė G.Didžiokas.
Anot jo, „Straikas“ atliekas sutvarkė tinkamai, todėl neturėtų būti baudžiamas.
„Turime dokumentus, kad viską padarėme ir sutvarkėme taip, kaip priklauso. Net Aplinkos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad dėl 2013 metų pas mus viskas yra gerai, viskas padaryta.
Bet po ketverių metų jie atneša pažymas ir sako, kad mes turime susimokėti. Čia yra visiškas absurdas ir nėra jokių rimtų argumentų“, – kalbėjo verslininkas.
Pasak jo, tai, kad iš „Metrail“ atimta teisė išduoti atliekų sutvarkymą patvirtinančias pažymas, neturėtų nubraukti viso įmonės darbo.
„Mes surinkome visas tas atliekas, patys supresavome, nuvežėme į surinkimo aikštelę. Pasirinkome „Metrail“, nes ji buvo Aplinkos ministerijos sąraše. Galėjome vežti į kitą bendrovę, tačiau pasirinkome atsitiktinai iš ministerijos pateikto sąrašo“, – sakė G.Didžiokas.
Nesuvokia valdžios logikos
Į teismą dėl reikalaujamos 250 tūkst. eurų sumos jau kreipėsi ir bendrovė „Norfos mažmena“. Jos valdybos pirmininkas Dainius Dundulis tvirtino esąs priblokštas aiškinimų, kad atliekų tvarkytojus turėjo kontroliuoti patys verslininkai.
„Bet juk nei mes licencijas jiems išdavinėjame, nei turime teisę ar kokių nors būdų patikrinti vieną ar kitą bendrovę. Pati sistema juk yra sukurta Aplinkos ministerijos, o ne mūsų“, – piktinosi verslininkas.
Pasak jo, logiška, kai atliekas rūšiuojantys žmonės moka mažiau, o to nedarantys – daugiau, nes taip mažinama aplinkos tarša. Bet dabartinės sistemos esmė, D.Dundulio nuomone, yra tik surinkti kuo daugiau pinigų.
„Kas iš to, jei sumokėsime dar kartą? Ar nuo to šiukšlės bus išrūšiuotos? Jei norima rinkti tik pinigus, tai gal geriau pridėtinės vertės mokestį dar padidinti?“ – retoriškai klausė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas.
Visas prievoles įvykdė
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas įsitikinęs, kad gamintojai ir importuotojai šiuo atveju yra įvykdę visas įstatyme numatytas prievoles: tvarkyti pakuočių apskaitą, dalyvauti organizuojant ir finansuojant kolektyvinį atliekų tvarkymą.
„Suprantame, jog Aplinkos ministerija sako įmonėms, kad įstatymo jos nepažeidė, nes šiuo atveju atsakingas trečiasis asmuo. Tokia logika nesuvokiama, nes gamintojai ir importuotojai neprivalo atsakyti be kaltės už trečiąjį asmenį. Vadinasi, verslas kaltas, kad nekontroliavo įmonių, kurių kontrolę privalo užtikrinti pačiai ministerijai pavaldžios institucijos? Šiuo atveju teisė yra gamintojų ir importuotojų pusėje. Be to, jie galėtų tikėtis teigiamos išvados iš Europos teisingumo teismo, jei kiltų ES teisės aiškinimo klausimų. Taip pat nederėtų pamiršti užsienio investuotojų teisės ginti savo interesus tarptautiniame arbitraže“, – įspėjo advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ vykdomasis partneris R.Valiūnas.
Buvo nurodyta pakeisti ūkio subjektų patikrinimų planą ir išbraukti iš jo licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas.
Represijos prieš sąžiningą verslą – nenormalu
Vitalijus Gailius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas
„Gavome daug naudingos informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kriminalinės policijos biuro, išklausėmė VRAAD, Aplinkos ministerijos atstovus. Kol kas sutarta tęsti parlamentinę kontrolę, o mūsų komisija bendradarbiaus su Aplinkos apsaugos komitetu, nes tikrai reikės teisės aktų pataisų. Daug klausimų yra išsiųsta Aplinkos ministerijai – ir dėl pasiūlymų teisės aktams, ir dėl pačios ministerijos darbuotojų veiksmų. Dabar laukiame atsakymų. Akivaizdu, kad yra nepotizmo atvejų, įvairių giminystės ryšių tarp atliekų tvarkytojų ir asmenų, kurie juos turi kontroliuoti. Žinau ir aplinkybes, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Atliekų tvarkymo sektoriuje yra žmonių, kurie turi korupcinių ryšių, iš neskaidrios veiklos gauna neteisėtų pajamų ir jas toliau investuoja į korumpuotus pareigūnus, kitaip tariant, į tuos pačius korupcinius ryšius. Tai – savotiška organizuoto nusikalstamumo struktūra. Be teisėsaugos veiksmų, be represinių priemonių pakeisti šios ydingos padėties nepavyks.Bet negali būti taip, kad tie veiksmai, kurių jau ėmėsi kai kurios institucijos, atsisuktų prieš sąžiningus verslininkus ar prieš teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus. Tai nėra normalu.“
