Pilaitėje gyvenanti ir tiktai neįgaliųjų vežimėliu judanti Rūta K. prisiminė, kad paleidus keltuvą juokais lažinosi, kiek laiko jis veiks.
„Aš daviau 14 dienų. Juk tai – lauke esanti priemonė, ją reikia prižiūrėti, sutepti, o norinčių dėl pramogos paspaudyti mygtukus netrūksta. Pasirodo, buvau optimistė.
Net ir Operos ir baleto teatre, kur renkasi kultūringa publika ir niekas tyčia negadina, yra buvę, kad keltuvas neveikė“, – pasakojo vilnietė Rūta K.
Tenka riedėti per gatvę
Iki šiol prie 10 tūkst. eurų kainavusio keltuvo perėjoje Pilaitės pr. kabo užrašas: „Atsiprašome, keltuvas laikinai neveikia. Artimiausia pėsčiųjų perėja už 300 m“. Ji neįgaliuosius ir gelbėja.
Nors ir už 300 metrų, bet vis dėlto tai perėja per judrią šešių juostų gatvę. Mat leistis žemyn požeminėje perėjoje įrengtais nuvažiavimais dėl pernelyg stataus nuolydžio neįmanoma.
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas tikino, kad perėja po Pilaitės prospektu dar keisis.
Tik pokyčių teks palaukti: iki šių metų pabaigos turi būti baigtas rengti projektas, o kitąmet čia vietoj keltuvų numatyta įrengti liftus.
Karoliniškėse ne ką geriau
Vis dėlto vilnietei Rūtai K. labiau nei perėja Pilaitėje nerimą kelia Karoliniškėse, po Laisvės prospektu, įrenginėjama požeminė perėja.
Kai darbai čia bus baigti, nebeliks antžeminės šviesoforu reguliuojamos perėjos, esančios tarp „Norfos“ ir „Lidl“ parduotuvių. O artimiausia antžeminė perėja – už daugiau nei 800 metrų.
Nuolydis perėjoje po Laisvės prospektu – ne ką patogesnis nei Pilaitės požeminėje perėjoje.
„Neįsivaizduoju, kaip reikės nusigauti į kitą gatvės pusę. Jei vyras mane stumtų važiuojant į priekį, galiu išvirsti, o jei trauktų atbulą, sunkiai nulaikytų mane ir vežimėlį.
Tokiu atveju jau geriau leistis pakopa po pakopos laiptais – vis šiokia tokia atrama. Jei tektų važiuoti vienai, mane gal du vyrai paprašius ir nuneštų laiptais.
O ką daryti tiems, kurie elektriniu vežimėliu važiuoja?
Vien ši transporto priemonė sveria apie 100 kilogramų“, – „Sostinei“ kalbėjo Rūta K.
Tereikia ilgesnių nuovažų
Būsimojoje beveik 43 metrų ilgio ir 4 metrų pločio perėjoje bus du vertikalūs keltuvai neįgaliesiems. Tačiau tie, kuriems tenka naudotis šiais įrenginiais, turi savo įžvalgų.
„O ką daryti, jei keltuvas pusiaukelėje sugenda? Man yra taip buvę.
Tada kilau į traukinį. Keltuvas pusiaukelėje sustojo, o traukinys pradėjo judėti.
Buvo labai baisu. Keltuve – kaip atrakcione, niekada nežinai, kuo viskas baigsis“, – apie savo patirtį kalbėjo vilnietė.
Ji neranda atsakymo, kodėl projektuojant perėjas negalima įrengti vien nuovažų su protingu nuolydžiu. Tai reiškia, kad norint nusileisti žemyn vieną metrą reikia 12 metrų ilgio nuovažos.
„Kiek esu keliavusi Europoje, net tokiuose objektuose kaip gotikiniai Brėmeno statiniai yra nors medinė plokštuma, kad užvažiuotum vežimėliu.
Požeminė perėja – joks kultūrinio paveldo objektas.
Kodėl negalima projektuojant numatyti pakankamai vietos normaliai nuovažai įrengti?“ – stebėjosi Rūta K.
Pažadus atidėjo iki pavasario
Iš pradžių kalbėta, kad perėja Karoliniškėse, po Laisvės prospektu, ims veikti dar praėjusių metų gruodį. Dabar darbų pabaiga perkelta į pavasarį.
Pernai spalį paaiškėjo, kad specialistai blogai įvertino gruntą, dėl to teko kalti ilgesnius polius. Jei požeminę perėją statantys specialistai laiku būtų neapsižiūrėję, statiniui būtų iškilę tokių pat problemų kaip prekybos centrui „Rimi“ Linkmenų gatvėje, kai dėl pamatų ir grindų defektų parduotuvę teko uždaryti pusmečiui.
Šį pavasarį turėtų būti baigti tvarkyti ir neįgaliųjų keltuvai požeminėse perėjose prie prekybos centro „Europa“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro bei prekybos centro „Panorama“.
