Įdomu tai, kad Lietuvoje dažniau nei Švedijoje naudojamasi pavėžėjimo paslaugomis - atitinkamai 27 ir 23 procentai. Tai gali būti aiškinama tuo, kad Švedijoje pavėžėjimo paslaugos daug brangesnės nei pas mus, todėl jauniems žmonėms jos – mažiau prieinamos. Dar vienas aspektas – Švedijoje kur kas geriau išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, todėl jie neturi stipraus motyvo sėsti į automobilį.
Švedai mus gerokai lenkia muzikos, filmų internetinių platformų populiarumu – jomis naudojasi 84 proc. švedų, bei būsto dalijimosi paslaugomis (19 proc.).
Dalijimosi ekonomika – tai rinka, kur tarp žmonių vyksta prekyba daiktais, jų nuoma, skolinami pinigai, dalijamasi prekėmis bei paslaugomis. „PwC“ prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir pajamos Europoje iki 2025 m. gali išaugti 20 kartų ir pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų.
Ateina ten, kur lėtas progresas
Anot Skandinavijos kapitalo IT bendrovės „Tieto Lietuva“ vadovo Tomo Vitkaus, dalijimosi ekonomika be vargo įsitvirtina srityse, kuriose lėtas progresas arba jos „serga“. Būtent tokiose industrijose dalijimosi platformos labai lengvai ateina į rinką ir atsiriekia jos dalį. Pavyzdys – įprastas taksi verslas Lietuvoje ir jam vis didesnę konkurenciją darančios tokios paslaugos kaip „Uber“ ar „Taxify“.
Tendencijos Lietuvoje rodo, kad dalijimosi ekonomikoje populiariausios muzikos ir vaizdo platformos internete. Jomis naudojasi 51 proc. apklaustųjų. Įdomi dalijimosi automobiliais statistika: jei tarp 18-35 m. visos Lietuvos gyventojų „City bee“ automobiliais naudojosi 11 proc. apklaustųjų, tai Vilniuje – 21 procentas. T.Vitkus turi paprastą paaiškinimą – kitose vietovėse šios paslaugos arba nėra, arba ji ne taip gerai išplėtota.
Dings tie, kurie neprisitaikys
Pasak T.Vitkaus, technologijos leido atsirasti daugybei įvairių platformų. Iš esmės jas sukūrė patys šiuolaikiniai vartotojai, kurie nori paslaugas gauti greitai ir patogiai per savo telefoną ar kompiuterį. „Šie pokyčiai daro didelę įtaką visai rinkai: paslaugos, kurios neprisitaikys prieš šių tendencijų ir neužtikrins paprasto paslaugos prieinamumo vartotojui, ilgainiui turėtų išnykti“, – kalbėjo T.Vitkus.
Pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės linkę rintis dalijimąsi daiktais – prekėmis naudojamasi pernelyg retai, kad jas būtų verta pirkti. „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė minėjo ir kitus motyvus: galimybė naudotis daiktu ar paslauga būtent tada, kai jos reikia, patogu įsigyti aukštos kokybės daiktą pigiau arbe nenoras apsikrauti daiktais.
L.Galdikienė kalbėjo apie priežastis, dėl ko dalijimosi ekonomika turi didelį augimo potencialą. Ekonomistės teigimu, dabar Lietuvoje Y kartos gyventojai, šiandien esantys 18-35 m. amžiaus, sudaro trečdalį darbingo amžiaus žmonių. Po dešimties metų jų bus apie pusė dirbančiųjų. Vadinasi, tokių paslaugų, kurias teikia dalijimosi ekonomika, plėtros galimybės – milžiniškos.
Per pastaruosius metus bent sykį vienas šiai grupei priskiriamas asmuo naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis. O bent vieną naudotą daiktą įsigijo kas antras Lietuvos gyventojas. Švedijoje – panašios tendencijos.
Būtinybė reguliuoti
T.Vitkaus nuomone, dalijimosi ekonomika ateityje persikels ir į tokias sritis, kaip energetika. „Galbūt klausime, ar iš kaimynų galime nusipirkti elektros“, – svarstė „Tieto Lietuva“ vadovas.
Plečiantis šiai veiklai teks galvoti, kaip ją tinkamai reguliuoti, kad rinkos dalyviams būtų suvienodintos žaidimo taisyklės ir apsaugoti darbuotojai. Pasak „Swedbank“ atstovės, ateityje bus daugiau trumpų projektinių darbų, kuriuos atliekantys žmonės nedraudžiami nuo nedarbo rizikos, dažnai jie turi savarankiškai kaupti lėšas.
„Dalijimosi ekonomika vis labiau keis darbo rinką – suteiks jai lankstumo, tačiau kartu tai gali reikšti ir sumenkusį darbuotojų finansinį saugumą. Vis dėlto reguliavimas turėtų būti pamatuotas, kad nesugriautume kūrybinio potencialo, kuris slypi šioje ekonomikoje“, – pabrėžė L.Galdikienė.
Šios tendencijos išryškėjo bendrovei „Spinter tyrimai“ šių metų sausį atlikus tyrimą, kurį inicijavo informacinių technologijų bendrovė „Tieto Lietuva“ ir bankas „Swedbank“.
