Štai skubių siuntų tarnyba „DHL Express“ per metus taip savo klientams pristato apie 200 mln. siuntinių, tačiau kompanijos vadovai neslepia – apimtys smarkiai auga. Reaguojant į tai, praėjusią savaitę Briuselyje buvo atidarytas naujas „DHL Express“ siuntų skirstymo centras, kuris ypač svarbus bus ne tik pačiai Belgijai, bet ir visai Europai.
lrytas.lt žurnalistai drauge su kolegomis iš visos Europos lankėsi Briuselyje ir turėjo išskirtinę progą pavaikštinėti po naująjį centrą bei savomis akimis pamatyti tai, kas paprastai lieka nepastebima, – kaip tokie centrai veikia ir kaip iš tiesų per pasaulį keliauja siuntos.
Nustebino savo dydžiu
Naujasis siuntų skirstymo centras įsikūręs visai šalia Briuselio oro uosto, šalia kilimo ir leidimosi tako, kuriuo naudojasi ne tik įvairiausių avialinijų, tačiau ir siuntas gabenantys DHL kompanijos lėktuvai.
Priėjus arčiau naujasis pastatas nustebina savo dydžiu. Jis – vienas iš penkių didžiausių įmonės siuntų gabenimo centrų visame pasaulyje ir yra net 36,5 tūkst. kv. metrų ploto, kas prilygsta beveik penkiems futbolo stadionams. Įėjus į vidų pirmiausia į akis krenta daug įvairiausios technikos ir galybė stovinčių konteinerių su siuntomis.
Tiesa, mes lankėmės popiet, tad darbuotojų čia daug nėra. Kaip vėliau pasakojo vienas kompanijos vadovų, didžiausias darbas siuntų centre vyksta būtent naktį, nes dieną siuntos jau privalo būti reikiamose šalyse, reikiamose vietose pristatytos klientams.
Per valandą – 44 tūkst. siuntų
Dar nespėjus suvokti, kur tiksliai papuolėme ir kaip čia viskas veikia, prie mūsų prieina ir vienas kompanijos atstovų, kuris pasisiūlo aprodyti patalpas.
Pirmiausia vyras mus nusiveda prie vadinamosios rankos ir aiškina, kad tai technika, kuri darbuotojams padeda taupyti jėgas bei energiją patiems fiziškai nekeliant siuntų. Tikriausiai ne kartą teko matyti, kaip į lėktuvą kraunamas bagažas, kuris į patį orlaivio bagažo skyrių įvežamas konvejeriu.
„Pavyzdžiui, jūs atsiskraidinate siuntas lėktuvu, padedate jas ant konvejerio, o tada kažkas gali lengvai jas iškrauti į rūšiavimo mašinas“, – pasakojo jis, toliau mus vesdamasis į sandėlio gilumą.
Netrukus ateiname ir prie siuntų perkrovimo bei rūšiavimo mašinų. Vyras prasitarė, kad tokių teritorijų, kuriose yra rūšiuojamos siuntos, priklausomai nuo to, iš kur jos atkeliauja ir kur bus siunčiamos toliau, šiame pastate yra net aštuonios.
„Taip mes galime negaišti laiko ir siuntas perskirstyti tiksliai į tuos konteinerius, kur reikia“, – pasakojo jis.
Jo teigimu, centre per valandą iš viso galima surūšiuoti 44 tūkst. siuntų, kurios visos yra nuskenuojamos, kad klientai visada žinotų, kuriame pasaulio gale šiuo metu yra jų siuntinys.
Kad būtų lengviau suprasti, kaip viskas veikia, paaiškiname: kai lėktuvas su siunta nusileidžia Briuselyje, iš lėktuvo yra iškraunami konteineriai su siuntomis ir vežami ten, kur siuntos yra išrūšiuojamos. Paskui siuntos sukraunamos į kitus konteinerius, kurie pakraunami į lėktuvą, kuris skrenda į siuntų gabenimo centrą tam tikroje šalyje.
Grindys – iš ratukų
Didžiajame sandėlyje taip pat yra RTT siuntų skenavimo technika. Ji ypač svarbi siekiant užtikrinti saugumą. Kiekviena siunta yra nuskenuojama ir taip įsitikinama, ar joje nėra sprogmenų, ar kitų draudžiamų gabenti dalykų. Jei technika aptinka kažką įtartino, siunta nukreipiama į kitą zoną, kur yra nedelsiant patikrinama specialistų bei apmokytų keturkojų. Tiesa, į tokius aparatus telpa ne visos siuntos, didžiausios yra tikrinamos kitomis priemonėmis, kita technika.
Trumpai papasakojęs apie tai, kaip „vaikšto“ siuntos, įmonės atstovas mus nusiveda į pagrindinį kontrolės centrą. Čia sėdintys darbuotojai prižiūri visas centre vykstančias operacijas, kurias mato per didžiulius ekranus patalpos šonuose. „Gal kažkas pažeista, gal susigrūdo siuntos. Jie praneša kitiems, jei reikia nueti ir kažką centre sutvarkyti“, – sakė kompanijos atstovas.
Galiausiai atsiduriame vietoje, kur visos patalpos grindys padengtos mažais ratukais. Mūsų palydovas perspėja būti atsargiems ir nepaslysti, mat ratukai skirti į lėktuvus greitai įstumti ir iš jų išstumti krovinį ir lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą.
Skrydžiai – tik įsitikinus 100 proc.
lrytas.lt pavyko pakalbinti ir vieną „DHL“ kompanijoje dirbančių pilotų, kuris siuntas gabena lėktuvais ir pristato jas į skirtingus pasaulio miestus.
„Mums labai svarbu, kad kiekvienas klientas savo siuntą gautu laiku, o kolegos iš viso pasaulio kontroliuoja mus, pilotus, kadangi dažnai siuntos gabenamos per keletą atskirų skrydžių skirtingomis kryptimis, todėl viskas turi būti pristatyta laiku ir be vėlavimo“, – pasakojo jau daugelį metų pilotuojantis Tomas.
Vyras išdavė, kad kiekvienam skrydžiui pilotai ruošiasi itin rūpestingai.
„Prieš pakildami į orą mes privalome patikrinti visas lėktuvo sistemas, visą įrangą, ar veikia navigacijos ir kiti dalykai. Nė vienas lėktuvas nepakyla, jeigu pilotas nėra 100 proc. užtikrintas“, – sakė jis ir pridūrė, kad per daugelį metų jam teko leistis galybėje oro uostų, tačiau, kai jis nusileidžia Briuselyje, visada jaučiasi tarsi namie.
Šiandien viena pasaulio siuntų gabenimo lyderių DHL gali didžiuotis turinti savo centrus net 220 pasaulio šalių. Juose iš viso dirba apie 100 tūkst. darbuotojų. Taip pat įmonė turi 250 lėktuvų ir apie 31 tūkst. kitų transporto priemonių, kuriomis yra gabenamos siuntos.
Investavo didelius pinigus
Į naująjį logistikos centrą įmonė investavo 114 mln. eurų, tačiau, pasak „DHL Express Europe“ vadovo Johno Pearsono, neabejotina, kad tokia investicija atsipirks.
„Visi nori, kad prekės būtų pristatytos per naktį, todėl pristatymo greitis labai dažnai tampa pagrindiniu faktoriumi, kurį produktą pirkti, kurį ne. Viskas ne tik dėl kainos ar paties produkto – sėkmę šiandien lemia ir tai, per kiek laiko produktas atsiras pas vartotoją, o dabar tai padaryti mums padeda ir geriausios technologijos“, – sakė J.Pearsonas.
Šiandien didžiųjų prekybos gigančių, tokių kaip „Alibaba“ ir „Amazon“, siuntinius pristatanti kompanija turi milijonus užsakymų kasdien.
„Kas bus toliau?“, – spaudos konferencijoje juokdamasis klausė „DHL Express“ vadovas Kenas Allenas. Jo teigimu, iki 2020-ųjų pirkimas ir siuntimasis internetu padidės dvigubai.
