Pastaroji medžiaga laikoma itin pavojinga sveikatai, yra pripažinta kaip I-os kategorijos kancerogenas – vėžio sukėlėjas. Dėl šios priežasties gyventojai skatinami pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata – pakeisti asbestinius stogus bei atkreipti dėmesį, ar ši medžiaga nebuvo naudojama kaip termoizoliacinė. Asta Liesionytė, pateikusi paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“, teigia, kad artėjantis pavasaris – itin puikus metas šiai veiklai.
Remontas – po žiemos
Prieš kelis dešimtmečius asbestiniai stogai buvo itin populiarūs – skaičiuojama, kad iki 1990 m. Lietuvoje atsirado per 700 tūkst. tonų gaminių iš asbesto. Vien Vilniuje skaičiuojama apie 12 tūkst. tonų šiferio, kuris ir šiandien yra ant gyvenamųjų namų stogų. Nenuostabu, kad ir kaimo vietovėse stovintys namai uždengti iš šios medžiagos pagamintais pilkais stogais. Asta Liesionytė, su šeima įsikūrusi netoli Druskininkų, mano, kad vyresnio amžiaus gyventojai vis dar neskuba keisti stogų, nes nežino apie teikiamą paramą stogams keisti.
„Apie asbesto žalą sveikatai išgirdau per mokymus Druskininkuose. Pamenu, labiausiai įsiminė faktas, kad asbesto dalelės gali nusėsti plaučiuose! Kartu buvome supažindinti ir su paramos galimybe. Taip informacija ir pradėjo plisti – iš lūpų į lūpas, kaimynai perpasakojo kaimynams. Smagu stebėti, kad nors ir pamažu, bet vis daugiau mūsų gyvenvietės bendruomenės narių pasiryžta pakeisti savo namų asbestinius stogus“, – patirtimi dalijasi A. Liesionytė.
Moteris prasitaria, kad planai keisti stogą buvo sukurpti dar rudenį. Deja, jis praėjusiais metais pasitaikė itin lietingas, o žiemos sezonas dideliam namo remontui taip pat nėra palankus. Dėl šios priežasties A. Liesionytė tvirtina, kad geriausias laikas namo pokyčiams – pavasaris, kai oras gali būti lengviau prognozuojamas. Be to, dar nuo seno tikima, kad šis sezonas kaip tik ir skirtas apsivalyti – sutvarkyti namus ir jų aplinką.
Stogams keisti – parama
Žemės ūkio ministerija skatina asbestinių stogų keitimą jau daugelį metų. Atsižvelgiant į tai, kad kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia tik po 20–30 metų, svarbu veikti greitai ir efektyviai ir apie paramos galimybes pranešti kuo didesniam kiekiui žmonių.
„Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai vis dar užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio. Žinoma, kad ši kenksminga medžiaga gali sukelti asbestozę ir kitus vėžinius susirgimus. Mokslininkai asbesto pavojingumą prilygina arsenui ir gyvsidabriui. Dėl šių priežasčių siekiame, kad kuo daugiau Lietuvos kaimo vietovių gyventojų apsisaugotų nuo asbesto poveikio. Asmenys, pateikę reikiamus dokumentus, gali gauti 50 proc. kompensaciją tokio stogo dangai keisti“, – informacija apie paramą dalijasi Jelena Dokudovič, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistė.
Nuo šių metų vasario 1 d. iki kovo 12 d. galima teikti paramos paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį šiai veiklai numatyta skirti 11,6 mln. eurų. 2018 m. paraiškoms preliminariai numatoma skirti daugiau nei 2,2 mln. Eur paramos lėšų.
Parama teikiama kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui visai asbestinei stogų dangai pakeisti (ūkiniai ir visuomeninės paskirties pastatai neremiami). Parama teikiama gyvenamajam namui – gyvenamosios paskirties vienbučiam, dvibučiam ir daugiabučiam namui. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 2 tūkst. Eur. Paraišką paramai gauti gali teikti kaimo gyventojas – fizinis asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, kuris iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje (savivaldybės centras nėra kaimo vietovė), kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. gyventojų.
Specialistė primena, kad tinkamoms finansuoti išlaidoms priskiriamos stogo keitimo (stogo dangos), statybinių medžiagų, būtinų stogo dangai pakeisti, įsigijimo, asbestinių atliekų transportavimo iki šalinimo vietos ir jų šalinimo paslaugų pirkimo išlaidos. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad statybos darbai, taip pat stogą laikančiosios konstrukcijos, stogo šiltinimo medžiagos arba medžiagos termoizoliaciniam sluoksniui įrengti kompensuojamos nebus.
Šiais metais atsiranda kelios paramos skyrimo naujovės. Siekiant supaprastinti paramos skyrimą pagal šią KPP priemonę, buvo atsisakyta reikalavimo, kad pareiškėjai apdraustų turtą, kuriam sukurti buvo panaudota parama. Pareiškėjas nėra įpareigojamas apdrausti turtą, į kurį investuoja, tačiau jam išlieka prievolė pakeistos stogo dangos sunaikinimo ar sugadinimo atveju atstatyti stogo dangą savo lėšomis. Siekiant sumažinti administracinę naštą paramos gavėjams, atsisakoma užbaigto projekto bei metinių ataskaitų kontrolės laikotarpiu.
Šiame paraiškų priėmimo etape atsiranda papildomo vertinimo tvarka. Vienodą atrankos kriterijų balų skaičių surinkusios paramos paraiškos, kurioms užtenka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos, bus vertinamos papildomai.
Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
