Vilnius, Kaunas, kiti didmiesčiai, Trakai, Kernavė – įprastos turistų traukos vietovės. Tačiau pastaraisiais metais keliautojams tiek žiemą, tiek vasarą siūloma vis keistesnių objektų ar poilsio būdų.
Galbūt todėl ir sėkmingiausio pernykščio turizmo projekto prizą gavo bendrovė „TrenkTuras“, rengianti žygius pėsčiomis tokiose vietose, apie kurias anksčiau mažai kas buvo girdėjęs.
Akmenę atrado tūkstančiai
„Atrodytų, kas ta Akmenė, tačiau ten pernai apsilankė jau tūkstančiai žmonių“, – pasakojo Valstybinio turizmo departamento (VTD) laikinoji direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Į šį regioną keliautojus traukia prieš 300 mln. metų susiformavę Akmenės klinčių karjerai, kurie tik neseniai pradėjo priimti lankytojus.
Būtent čia driekiasi viena „TrenkTuro“ žygių trasų, nors ši įmonė siūlo žygiuoti ir lietuvišku pajūriu, ir Nemuno kilpomis.
„Žygiuoti gali visi. Esame turėję ir aštuoniasdešimtmečių, ir kūdikių – juos nešėsi tėvai žygeiviai“, – pasakojo vienas „TrenkTuro“ įkūrėjų Vytautas Bartulis.
Kaip jis su bendraminčiais sumanė žygius rengti būtent šiomis trasomis?
„Ieškojome vietų, kurias įveikti žmonėms būtų iššūkis. Be to, norėjome, kad einant būtų įdomu, būtų galima sužinoti ką nors nauja.
Pajūrį pasirinkome, mat jis brangus visiems lietuviams, juk išvyka prie jūros mums lygu šventei.
Akmenės karjerus pasiūlė patys akmeniškiai, mes ten apsilankėme ir supratome, kokia tai nuostabi vieta. O Nemuno kilpos – mano tėviškė, ten gerai pažįstu visus skardžius, upės vingius, miškus“, – aiškino V.Bartulis.
Pirmąjį žygį „TrenkTuras“ surengė 2015-aisiais palei Baltiją Lietuvoje.
Jau ir tada įveikti 99 kilometrus ar trumpesnes trasas ryžosi ne tik lietuviai, bet ir kaimynai latviai. Dabar į lietuviškus žygius jau leidžiasi ir lenkai, baltarusiai, amerikiečiai, švedai.
Traukia stebėti paukščių
Įpusėjus žiemai turistų antplūdžiui jau gali rengtis ir pamarys. Praėjusį pavasarį Lietuvos turizmo atstovai Londone dalyvavo Jungtinėje Karalystėje vykusioje paukščių stebėtojų parodoje.
O šįmet į Lietuvą ketina atvykti Didžiosios Britanijos paukščių stebėjimo aistruolių žvaigždė – žurnalistas Davidas Lindo.
„Vos tik jis kur nors nuvažiuoja, kaipmat ta turistinė kryptis išgyvena pakilimą. Nėra ko stebėtis, nes Jungtinėje Karalystėje yra 6 milijonai žmonių, kurie pamišę dėl paukščių stebėjimo“, – pasakojo VTD vadovė.
Anot jos, tai bus puiki galimybė pritraukti lankytojų tiek pajūriui, tiek Žuvintui, tiek nacionaliniams parkams.
Įkuria ir entuziastai
Užsienio šalyse jau senokai populiarus vadinamasis tamsusis turizmas – lankytojams atviri fortai, buvę kalėjimai. Antai lenkai tokiose vietose įkūrė viešbučius, restoranus.
Lietuvoje garsiausias pavyzdys – Šaltojo karo muziejus, jis įrengtas buvusioje raketų bazėje netoli Plungės. Tai padarė paramos sulaukęs Žemaitijos nacionalinis parkas.
Tačiau tamsiojo turizmo objektų atsirado be jokios paramos – vien dėl įkūrėjų entuziazmo. Bene populiariausi iš jų yra šalia Klaipėdos esantys Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai „Memel Nord Fort“ arba atominis bunkeris Kaune.
„Rudenį susipažinau su jaunais vaikinais istorikais, kurie Kauno rajone atkasė partizanų žemines. Ten renkasi jaunimas, kalbasi būtent apie tą Lietuvos laikotarpį“, – įspūdžiais apie dar vieną lankytiną vietą dalijosi VTD vadovė.
Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja ir pramoninis turizmas.
Tuo sėkmingai naudojasi savo vartus lankytojams atkėlęs Marijampolės cukraus fabrikas ar „Lietuvos geležinkeliai“, atvėrę lankytojams Kauno tunelį, Lyduvėnų tiltą, traukinių depus.
