Šiaulių arenos koncesijos sutarties vykdymą prižiūrinčios komisijos vadovas Antanas Bartulis neslėpė nuostabos, kai gavo koncesininko paruoštą medžiagą su praėjusių metų finansiniais rezultatais.
Dokumentuose parodytas keliasdešimties tūkstančių eurų nuostolis, nors pirmi trys 2017 m. ketvirčiai buvo pelningi.
Dokumentuose parodytas keliasdešimties tūkstančių eurų nuostolis, nors pirmi trys 2017 m. ketvirčiai buvo pelningi.
„Metų pabaigoje buvo daugybė renginių, koncesininkas parodė didžiulę - dukart išaugusią apyvartą, bet rezultatas – minusinis, - stebėjosi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. – Nuostolingai dirbama 7 metus iš eilės. Lieka ironizuoti, kad uždaryta arena mums kainuotų pigiau – juk šildymui per metus pakanka 80 tūkstančių eurų“.
A.Bartulis neslėpė, kad būtent tokį veiklos rezultatą buvo galima nuspėti, nes areną valdančiai viešajai įstaigai „Pramogų sala“ naudinga rodyti nuostolius. Mat tada galima tiesti ranką ir prašyti koncesijos sutartyje numatytą beveik 215 tūkstančių eurų dotaciją iš miesto biudžeto.
Savivaldybės administracijos vadovas pažymėjo, kad tokį elgesį laiko „nepagarbiu sutarties vykdymu, nes nerodoma noro ją įgyvendinti“.
Reaguodamas į pateiktą finansinę ataskaitą, A.Bartulis sustabdė koncesijos mokesčio mokėjimą. Jis nebus mokamas, kol išvadų nepateiks Savivaldybės skelbtą konkursą teisinėms konsultacijoms laimėjusi advokatų kontora.
Teisininkams buvo suformuotos kelios užduotys. Viena jų – įvertinti, ar teisingai į VšĮ biudžetą įtraukti iš bankrutavusio banko „Snoras“ sugrąžinti pinigai. „Pramogų sala“ tuos pinigus įrašė į 2011 m. balansą, nors pinigus už vertybinius popierius realiai atgavo 2015 m.
A.Bartulis gavo iš Finansų ministerijos specialistų atsakymą, kad įplaukos apskaitytos neteisingai. Jei „Pramogų salai“ atgautus pinigus įtrauktų į 2015 m. apskaitą, jos veikla taptų pelninga, o koncesijos mokestis už 2016 m. nebepriklausytų.
“Ši situacija verčia ginti viešąjį interesą - kreiptis į teismą ir išsiieškoti iš koncesininko nepagrįstai sumokėtus pinigus, - pažymėjo A.Bartulis. – Manau, kad netrukus prašysime taikyti laikinąsias priemones ieškiniui užtikrinti“.
Konsultavimo paslaugą teiksiančių advokatų paprašyta išaiškinti, ar „Pramogų sala“ pagrįstai valstybei mokėjo PVM nuo gaunamo koncesijos mokesčio.
Mat įstatyme yra įteisinta norma, kad nuostolingai veiklai dengti PVM nėra taikomas.
Mat įstatyme yra įteisinta norma, kad nuostolingai veiklai dengti PVM nėra taikomas.
Tad gali būti, kad ieškinys arenos valdytojams gali išaugti dar labiau. Mat kasmet buvo parodomi nedideli veiklos nuostoliai, o kasmet atgavus 37 tūkst. eurų PVM veikla taptų pelninga.
Šiaulių areną valdančios viešosios įstaigos vadovai yra įpareigoti ir peržiūrėti sutartis su nuomininkais, nes dalis jų moka itin menką nuomą. Tarp išskirtines lengvatas gaunančiųjų – ir su VšĮ „Pramogų sala“ dalininku Gintaru Radavičiumi susijusios bei siejamos įmonės.
Šiaulių arenos valdytojas G.Radavičius jau buvo nuteistas už netinkamą arenos valdymą - Aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi jį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo.
Be to, Šiaulių apygardos teismas pernai lapkritį iš G.Radavičiaus ir VšĮ "Pramogų sala" priteisė daugiau kaip 63 tūkstančius eurų Šiaulių miesto savivaldybei padarytai žalai atlyginti.
