Lietuvos verslas 2017-aisiais: kam nesisekė labiausiai?

„2017-ieji Lietuvos verslui buvo labai įvairūs. Turėjome ir aktyvų ekonomikos augimą besipučiančių kainų fone, ir vyšninius „Sodros“ vokelius, ir pradėtus viešinti vidutinius atlyginimus, kas, anot ekspertų, galėjo atsiliepti lietuviško verslo, ypač smulkiojo, gyvybingumui. Pernai metų pradžioje bei viduryje taip pat įsigaliojo teisės aktai, dėl kurių prognozavome pagausėsiant bankrotų, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - ir iš tiesų, bankrutuojančiomis paskelbtų įmonių suskaičiavome kone 300 daugiau nei 2016-aisiais, tačiau štai turto areštų buvo įregistruota kiek mažiau nei užpernai, o be personalo likusių įmonių 2017-aisiais buvo kone dviem tūkstančiais mažiau nei užpernai.

Kaip ir pernai, taip ir šiemet įvertinome, kiek nesėkmių (bankrotų, areštų bei be personalo likusių įmonių) teko šimtui viename ar kitame Lietuvos rajone 2017-ųjų metų pradžioje veikusių verslų. Veikiančia laikėme įmonę, metų pradžioje turėjusią bent vieną darbuotoją. Didžiausią svorį reitinguodami suteikėme bankrotams, o mažiausią – turto areštams.

Paaiškėjo, kad mažiausia verslų, kuriems pernai nesisekė, koncentracija buvo Varėnos (1 vieta) rajone. Į penketuką taip pat pateko Šilalės (2), Skuodo (3), Pasvalio (4) bei Anykščių (5) rajonų savivaldybėse registruoti verslai. Čia šimtui rajone veikusių įmonių teko mažiausiai ūkio subjektų, 2017-aisiais patyrusių bankrotą, likusių be personalo ar užsidirbusių turto areštą. Pažymėtina, kad į verslui sėkmingiausių savivaldybių dešimtuką pateko kurortinės Druskininkų ir Birštono savivaldybės, užėmusios atitinkamai aštuntą ir devintą vietas.

Didžiausią įvairių verslo nesėkmių koncentraciją fiksavome Vilniuje (60 vieta). Tik šiek tiek nuo sostinės atsiliko Kaunas (59). Į penketuką taip pat pateko Kazlų Rūdos (58) bei Akmenės (57) rajonų savivaldybės, o taip pat Klaipėdos miestas (56). Atrodo, kad didmiesčių gyventojai daug lengviau puola kurti naujo verslo, o jis neretai ima ir neišdega. Viena iš priežasčių – konkurencija, kuri miestuose daug didesnė nei provincijoje. Iš didžiųjų Lietuvos miestų verslo nesėkmių indekse geriausiai pasirodė Panevėžys, užėmęs 36 vietą, Šiauliai atsidūrė 44 vietoje. Neringa liko keturiasdešimta, aplenkusi kitą pajūrio kurortą Palangą  (46 vieta).

Pernai metais nuo turto areštų labiausiai kentėjo Pagėgių savivaldybėje veikiančios įmonės. Čia šimtui ūkio subjektų teko net 23 turto disponavimo apribojimai. Nuo Pagėgių nedaug atsiliko Radviliškio ir Klaipėdos, Neringos bei Kauno savivaldybės. O mažiausia turto areštų koncentracija 2017-aisiais buvo Varėnos, Birštono, Biržų ir Druskininkų savivaldybėse. Štai Varėnoje šimtui vietos verslų teko dešimt kartų mažiau areštų nei Pagėgiuose.

Pernai metais paskelbtų bankrutuojančiomis įmonių gausiau užderėjo ne tik dėl padarytų valdymo klaidų ar pasikeitusios padėties rinkoje. Ryžtis įmonės uždarymui galėjo pastūmėti ir metų pradžioje pradėję veikti teisės aktų pakeitimai, numatę baudas įmonių steigėjams, kurie neinicijavo bankroto bylos, nors pačiai įmonei buvo atsiradusi prievolė tai padaryti. Bankrotų skaičius neabejotinai padidėjo ir dėl liepos pradžioje pradėjusių galioti gan nemažų kainų už bankroto bylos kėlimą. Juk iki tol bankroto inicijavimas buvo gan veiksminga priemonė išieškant skolas, tad to siekę kreditoriai galėjo suskubti iškelti bankroto bylą dar iki naujų kainų įsigaliojimo.

Kaip ten bebūtų, pernai metais bankrutuojančiomis paskelbta apie 300 įmonių daugiau nei 2016-aisiais. Didžiausią bankrotų koncentraciją šimtui veikiančių įmonių registravome Akmenės rajone. Tarp dešimties prasčiausių pagal bankrotus rajonų pateko ir Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kauno bei Neringos savivaldybės. Mažiausią bankrotų koncentraciją suradome Širvintų savivaldybėje, kur verslo aktyvumas ir taip nedidukas. Čia 100 vietinių verslų teko tik trečdalis bankrutuojančios įmonės, kai Akmenėje – daugiau nei 7.

Dėl lietuviškų įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą bei likvidavimą, netobulumo būtina paminėti ir dar vieną verslo nesėkmių tipą, kai įmonė ne uždaroma, ne likviduojama, o tiesiog paliekama kaip yra. Įmonių registre ji -veikianti, o realybėje – palikta darbuotojų ir užmiršta partnerių bei klientų. Tokių „našlaitėmis“ pernai tapusių įmonių daugiausiai buvo Zarasų rajono savivalybėje. Šimtui šiame rajone veikiančių įmonių teko net trylika su puse visą personalą per praėjusius metus išbarsčiusių verslų. Zarasai aplenkė sostinę, kur apleistų verslų koncentracija siekė 10,7 „tuščios įmonės“ šimtui verslų, veikusių 2017 m. pradžioje. Įdomu, kad visi kiti didmiesčiai pagal be darbuotojų likusių įmonių koncentraciją atsidūrė gerokai aukščiau už sostinę, o mažiausia numestų įmonių koncentracija buvo Neringos savivaldybėje (3 ištuštėjusios įmonės šimtui).

„Patyrusias nesėkmę ar rinką palikusias įmones paprastai keičia nauji verslo subjektai. Verslo populiacijos atsikūrimas – ne tik geros ekonomikos būklės, bet ir žmonių verslumo pasekmė, - teigia UAB Creditreform Lietuva verslo analitikė, - jei palyginsime bankrutuojančių bei paliktų kompanijų skaičių su naujai įregistruotų įmonių kiekiu, pamatysime, kad šis santykis pernai buvo teigiamas, o 2016 m. – stipriai neigiamas. Užpernai rinką paliekančių verslų būta kone dviem tūkstančiais daugiau nei 2017 m., o naujų verslų  tada įregistruota 20 proc. mažiau nei priskaičiavome nepasisekusių.“

Lietuvoje buvo ir tokių rajonų, kur naujų įmonių 2017-aisiais susikūrė mažiau nei užsidarė. Neigiamu verslo prieaugiu galėjo „pasigirti“ Vilniaus (-0,3 proc.), Šiaulių (-37 proc.), Panevėžio (-37 proc.), Klaipėdos (-23 proc.) ir  Neringos (-43 proc.) savivaldybės. Neringoje ar Vilniuje įtakos tam ko gero turėjo jau ir dabar aukštas verslumo lygis (dauguma verslių žmonių įmones jau turi, ir ne po vieną), kitur, matyt, pasireiškė neigiamos demografinės tendencijos, kai su gyventojų ir tų pačių potencialių klientų išsivaikščiojimu slopsta ir verslumas. Aktyviausią verslo populiacijos augimą demonstravo Kalvarijų (+191 proc.), Birštono (+188 proc.) bei Kelmės (+ 119 proc.) rajonų savivaldybės.