Skandinavijos šalyse darbdaviai ypač paiso darbo saugos taisyklių.
Kalbama, jog emigravusiems lietuviams Švedijoje ar Norvegijoje sunkiausia būna išmokti darbų saugos, ypač statybvietėse, kur ne tiktai be šalmo, bet ir be specialių darbo batų į statybvietę nevalia įeiti.
Panašūs darbo saugos reikalavimai galioja ir Lietuvoje. Tačiau situacijų pas mus pasitaiko ir gana kurioziškų.
Pristigo vieno ženklo
„Statybvietėje neseniai lankėsi darbo inspektoriai. Neturėjo jokių priekaištų, tik užkliuvo darbo drabužiai. Esame jų prisipirkę Norvegijoje. Pats prašiau savo giminių, kad kelnių statybininkams pripirktų.
Tačiau Norvegija nėra ES valstybė, ir tose striukėse nebuvo įsiuvų su CE sertifikato ženklu. Pasirodo, už tai baudžiama.
Laimei, tąsyk gavau įspėjimą. Tačiau dabar turiu supirkti tinkamai paženklintus drabužius“, – sakė statybos įmonės „Karkasnamis“ savininkas ir vadovas Gytis Vedrickas.
Jo teigimu, norvegiškų darbo drabužių kokybė nepriekaištinga, jie ypač tvirti. O Lietuvoje gana dažnai statybininkams tenka mūvėti Kinijoje siūtas darbines kelnes.
Po kelių mėnesių siūlės išyra, keliai pradyla.
„Pamaniau, kad gal kas nors iš pavydo apskundė mus Darbo inspekcijai, ir ši, neradusi kitokių pažeidimų, drabužius pradėjo tikrinti.
Kita vertus, tie žmonės, kurie dirba su verslo liudijimu, inspektoriams nerūpi.
Jie gali ir su šlepetėmis po statybų aikštelę vaikščioti ir nieko“, – kalbėjo verslininkas.
Tikrina ir šalmus
Darbo inspektoriai neaplenkia ir didžiųjų įmonių statybviečių. Pasak bendrovės „Veikmės statyba“ atstovės kokybei Redos Montvilienės, pirmiausia jie patikrina, ar statybininkai turi ir ar naudojasi asmeninėmis darbo saugos priemonėmis, o po to – ir kur jos pagamintos.
„Viskas priklauso nuo konkretaus inspektoriaus. Tikrai yra buvę atvejų, kai tikrino, ar ant šalmų yra CE ženklas.
Kita vertus, ir darbo drabužių bei saugos priemonių pardavėjai, savo prekes reklamuodami, visada aiškina, kad, tarkim, jų batai turi reikalingą sertifikatą ir atitinka kokybės reikalavimus“, – pasakojo R.Montvilienė.
Patentininkų neliečia
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vyriausiasis specialistas Gabrielius Sereika neslėpė, kad į nesertifikuotą aprangą nenumojama ranka – arba surašomas reikalavimas ją pakeisti į tinkamą, arba skiriama bauda.
Be to, VDI yra parengusi statybviečių patikrinimo klausimynus. Pagal juos ir yra atliekamos patikros.
„Jeigu, pavyzdžiui, švarkas yra skirtas suvirintojui apsaugoti nuo kaitros arba ugnies keliamo pavojaus, jis privalo turėti CE ženklą, kuris ir reiškia, kad drabužis atitinka esminius saugos normų reikalavimus“, – aiškino G.Sereika.
O ką daryti tiems, kurie legaliai atsivežė darbo drabužius iš valstybės, kurioje nėra privalomas CE ženklinimas, pavyzdžiui, iš Norvegijos?
„Išimčių nenumatyta. Pas mus visi apsauginiai darbo drabužiai turi turėti minėtą ženklinimą“, – tikino pašnekovas.
Išimtis – tik statybininkai su verslo liudijimais, kurie patys atsako už savo saugumą.
„Inspekcija turi teisę kontroliuoti tiktai darbuotojus, susijusius darbo santykiais su darbdaviu“, – teigė VDI vyriausiasis specialistas.
Kaip ir už ką baudžiama?
CE (ang. "CE Marking") ženklinimas yra privaloma procedūra, taikoma asmeninėms apsaugos priemonėms ženklinti. Šis ženklas parodo, kad produktas atitinka taikomus Europos direktyvų reikalavimus ir jam buvo atliktos atitinkamos atitikties įvertinimo procedūros.
CE ženklinimas privalomas ir tada, kai asmeninės apsaugos priemonės pagamintos valstybėse – ne ES narėse ar trečiosiose šalyse.
Inspektorių reakcija priklauso nuo situacijos statybvietėje. Jei tik koks vienas darbininkas vaikšto be šalmo, jis įspėjamas asmeniškai, kad jį užsidėtų. Taigi kartais pakanka tik žodžio.
Asmeninių apsaugos priemonių patikrinimai taip pat yra atliekami atsižvelgiant į rinkos priežiūros procedūrų reikalavimus. Jei aptinkama, kad šalmai neturi CE ženklo – jei jie neturi atitikties sertifikato, tenka stabdyti darbus. Ir juos tęsti tik tada, kai parūpinamos tinkamos galvos apsaugos priemonės.
Tuo tarpu darbo drabužių kontrolė priklauso nuo darbo rizikos. Jie besąlygiškai turi turėti CE ženklinimą, jei darbas yra specifinis – jei jis kelia pavojų sveikatai.
Radus neatitikimų, darbai stabdomi – reikalavimus inspektoriai pateikia raštu. Yra ir atvejų, kai už darbų saugos reikalavimų nepaisymą skiriama bauda.
