Lūkesčiai – trijų kategorijų
„CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, darbuotojų lūkesčiai dėl darbe teikiamų priedų ir privilegijų labai priklauso nuo pasirinktos karjeros srities, užimamų pareigų, įmonės kapitalo ir net regiono, kuriame dirba bendrovė. Pasak specialistės, potencialius darbuotojus pagal turimus lūkesčius galima skirstyti į tris grupes.
Pirmoji – nekvalifikuoti, žemos kvalifikacijos darbuotojai, rinkos naujokai arba tų vietų, kuriose vyrauja aukštas nedarbo lygis, gyventojai. „Tokie žmonės darbe tikisi elementarių dalykų: laiku mokamo atlyginimo, darbo priemonių. Jie vertina įvairius, kad ir nedidelius priedus, jiems svarbi galimybė užsidirbti. Nefinansiniai priedai ar privilegijos – atvežimas į/iš darbo, laisva diena ligos atveju, darbo grafiko derinimo galimybės, nuolaidų programa darbuotojams“, – sako R. Karavaitienė.
Vidurinės grandies darbuotojai, turintys kelerių metų darbo patirtį, pasak specialistės, turi didesnių lūkesčių – jiems svarbios tobulėjimo, mokymosi galimybės, geros darbo priemonės, papildomi priedai, pavyzdžiui, sveikatos draudimas ar galimybė dirbti iš namų. „Kuro kompensacija, nešiojamas kompiuteris ir mobilus telefonas dažnam yra kaip savaime suprantamas dalykas, kurį darbdavys turėtų suteikti pagal nutylėjimą“, – sako specialistė.
Tuo tarpu aukštas arba paklausias pareigas einantys darbuotojai, besitaikantys į didesnes ar užsienio kapitalo įmones, kurių veiklos sritis smarkiai vertinama rinkoje, ne tik tikisi, bet ir gauna įvairių priedų. „Jų atlyginimai aukščiausi, priedų įvairovė – plačiausia. Be įprastų priedų, jie gauna papildomas atostogas, sporto ir sveikatinimo paslaugų apmokėjimą, vietą automobiliui, metinius ar projektinius priedus ir panašiai“, – vardija R. Karavaitienė.
Idėjas padiktuoja darbuotojai
Kompanijos „Intermedix Lietuva“ personalo skyriaus vadovė Simona Vabalė pasakoja, kad dažniausiai potencialūs darbuotojai išreiškia norą turėti galimybę dirbti lanksčiai, tikisi aiškaus įvertinimo ir pripažinimo. „Lankstus darbo grafikas, greita karjera ir aiški jos kryptis, greitai priimami bendrovės sprendimai, grįžtamasis ryšys, neformalus santykis, plokščia hierarchija, pramogos, galimybė tobulėti ne tik profesine prasme – tokius lūkesčius girdime dažniausiai, todėl siekiame juos pateisinti“, – sako S. Vabalė.
Todėl kompanija darbuotojams siūlo platų privilegijų spektrą, kuriame – mokymai vadovams, ugdomojo turinio paskaitos darbuotojams, socialinę atsakomybę skatinančios programos, lankstaus darbo grafiko galimybė, sveikatos draudimas, automobilių stovėjimo aikštelė, žaidimų kambariai, renginiai, ergonomiška aplinka, tarptautinė kultūra ir dar daugiau.
Ypač didelį dėmesį „Intermedix Lietuva“ teikia darbuotojams skirtai programai „It‘s about you“. „Jos metu suteikiame darbuotojams galimybę tobulėti, realizuoti save prisidedant prie renginių organizavimo ar socialiai atsakingų veiklų. Programą inspiravo pačių darbuotojų noras įsitraukti į įmonės gyvenimą, veikti. Ji skirstoma į dvi dalis: pirmoji – atviros paskaitos asmeninio tobulėjimo temomis, atvira duombazė ir t.t., antroji – įvairūs renginiai, kuriuos patys darbuotojai rengia kolegoms: pyragų diena, savanorystė, šeimos piknikas ir panašiai. Visą programą valdo patys darbuotojai, taip kurdami įmonės kultūrą ir aplinką“, – sako S. Vabalė.
Personalo skyriaus vadovės teigimu, darbuotojams teikiami priedai ir privilegijos atspindi darbovietės pasaulėžiūrą, formuoja įvaizdį, kėlia konkurencingumą. S. Vabalė pastebi, kad tai padeda darbuotojams pasijausti įvertintiems, nuteikti juos pozityviai, motyvuoti, o visa tai kelia darbo našumą.
Verta priminti kainas
Panašios nuomonės laikosi ir „OVC Consulting“ Įsitraukimo tyrimų vadovė Baltijos šalyse Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė: „Nauda, kurios pamatuotai tikisi darbdavys, – kad šios priemonės, kartu su siūlomu finansiniu atlygiu, padės kurti organizacijos kaip darbdavio išskirtinumą, bent iš dalies padės pritraukti ir išlaikyti darbuotoją. Mažiau reikėtų tikėtis tiesioginio ir ilgalaikio poveikio žmonių motyvacijai dirbti gerai – neretai einant laikui šios priemonės imamos traktuoti kaip savaime suprantamas dalykas.“
Dirbdama su skirtingomis bendrovėmis vadovė pastebi: karts nuo karto darbuotojams vertėtų priminti, kokias papildomas naudas teikia organizacija, jų vertę, gavimo aplinkybes. Anot A. Jakštaitės-Vinkuvienės, netrūksta atvejų, kai net ir padalinių vadovai apie visas bendrovės teikiamas galimybes nežino.
Taip pat, vadovės teigimu, nereikėtų vengti ir skelbti, kiek teikiamos privilegijos ir priedai bendrovei kainuoja: „Automobilių stovėjimo aikštelė, sveikatos draudimas, sveikatos patikros galimybė, skiepai, apmokama kelionė į ar iš darbo... Nors su metais tokių naudų įvairovė didėja, darbuotojų motyvacijos ir įsitraukimo tyrimai Lietuvoje rodo, kad papildomomis naudomis patenkintų darbuotojų skaičius auga lėtai. Vidutiniškai 46 proc. darbuotojų sako, kad jos atitinka jų poreikius, o tarp 3-5 metus dirbančiųjų jomis patenkintų tėra 38 proc.“
Visgi tai nereiškia, kad ką besiūlys darbdavys, darbuotojui bus maža. Pasak A. Jakštaitės-Vinkuvienės, šnektelėjus su bendrovių vadovais ar personalo specialistais neretai paaiškėja, kad stebėjimas ir analizė, kiek darbuotojams prasminga atrodo siūloma privilegija, išvis nėra atliekami. O tai pasiteisintų smarkiai.
