Viešųjų pirkimų magija: kaip per 15 minučių ir surašyti, ir pateikti šūsnį dokumentų

Plungės „Ryto“ progimnazijos skelbtas konkursas šios mokyklos ir dar kelių miesto švietimo įstaigų maitinimo paslaugoms pirkti sukėlė įtarimų, kad jo sąlygos galėjo būti kitiems dalyviams žinomos iš anksto.

„Kretingos maisto“ vadovė Alisa Norkuvienė teigė įtarianti, kad konkurso medžiagos turinys konkurentus pasiekė dar iki oficialaus konkurso paskelbimo: „Galbūt tam tikrai grupei žmonių kartu su tam tikrais susitarimais buvo pateikta informacija apie viešąjį pirkimą ir jo reikalavimus. Iki konkurso sąlygų oficialaus paskelbimo jiems galėjo būti sudaryta galimybė paruošti pasiūlymo dokumentus.“

Įmonės vadovė parodė sistemos, per kurią įmonės teikia savo pasiūlymus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, duomenų įrašą, iš kurio matyti, kad nuo konkurso paskelbimo momento iki tol, kol pirmasis dalyvis pateikė visus dokumentus, prabėgo vos dvidešimt minučių.

Informacija apie konkursą paskelbta 2017 m. lapkričio 22 d. 10 val. 23 min., dar kelias minutes užtruko skaitmeninis duomenų apdorojimas ir tik jam pasibaigus pranešimas tapo matomas registruotiems vartotojams – įmonėms, norinčioms dalyvauti konkursuose. Vadinasi, pirmoji dokumentus pateikusi įmonė „Grūstė“ tam turėjo tik 20 ar 15 minučių.

Įdomu tai, kad pagal naują tvarką, laikantis Europos Sąjungos direktyvos, siūlymus teikiančios įmonės privalo užpildyti ir Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (EBVPD) formą. Tai klausimynas, kurį konkurso dalyviams būna paruošusi perkančioji organizacija. „Adresą minėtame klausimyne galima pamatyti tik jau pradėjus darbą su sistema. Tol, kol nepateiktas adresas, negali žinoti ir kokie klausimai yra minėtoje elektroninėje formoje. Šiuo konkrečiu atveju atsakymai į klausimus sudaro 18 lapų, o konkurso sąlygų ir techninių specifikacijų dokumentų sąrašas sudarė apie 50 lapų“, – kalbėjo ji.

Minėta situacija kelia daug abejonių jau vien dėl to, kad perskaityti visus su viešuoju pirkimu susijusius dokumentus vargu ar pavyktų per mažiau nei dvidešimt minučių, o čia suspėta ne tik suvesti visus reikiamus duomenis, bet ir atsakyti į papildomo pasirengimo reikalaujančius klausimus, pavyzdžiui, nurodyti kitų sutarčių apyvartos rodiklius ir pan.

„Mūsų įmonėje yra skyrius, kurio specialistų pagrindinis darbas yra susijęs su dalyvavimu viešųjų pirkimų konkursuose. Jame dirba trys patyrę teisininkai ir viešųjų pirkimų specialistė, kurie yra šios srities žinovai. Dirbdami keturiese jie su šia užduotimi – kalbu apie siūlymo dalyvauti konkurse teikimą – susidorojo tik beveik per tris valandas“, – stebėjosi A.Norkuvienė.

„Kretingos maisto“ teisininkas Irmantas Valužis teigė, kad informaciją apie pirkimus centrinėje viešųjų pirkimų informacijos sistemoje galima gauti pagal raktinius žodžius ir pagal Ūkio ministerijos patvirtintos ekonominės veiklos kodus. „Kad pavyktų kuo anksčiau pamatyti į sistemą realiu laiku įtrauktą pirkimą, reikia nuolat patiems atnaujinti svetainę. Jokio automatinio pranešimo apie paskelbtą naują informaciją sistema nesiunčia“, – sakė jis ir pridūrė, kad apie tikslų laiką, kai bus skelbiamos pirkimo sąlygos, veikiausiai pavieniai pirkimo dalyviai galėjo žinoti anksčiau ir jau būti iš anksto susirinkę informaciją ir pasiruošę reikiamus dokumentus dėl pasiūlymo pateikimo.

Pašnekovo teigimu, kiekviename pirkime būna paslėptų reikalavimų. „Tai tam tikri specifiniai nurodymai pateikti vienokius ar kitokius dokumentus, ir neužtenka paskaityti kvalifikacinių reikalavimų lentelę, mat neperskaitęs visų reikalavimų ir pirkimų sąlygų net nežinai, kokius dokumentus reikia pateikti. Net mažiausia klaida gali tapti pagrindu atmesti pasiūlymą. Jei kokių dokumentų nepateikiame, negalime vėliau jų ir tikslinti“, – svarstė pašnekovas.

Kalbėdamas apie viešųjų pirkimų sistemos darbą teisininkas prisiminė, kad neretai pasitaiko ir techninių kliūčių. „Pateiktą pasiūlymą reikia pasirašyti elektroniniu parašu, nors mūsų biure veikia labai greitas internetas, pati sistema neveikia taip greitai, kad šį veiksmą galėtume atlikti per kelias sekundes. Mano nuomone, mažiau nei per dvidešimt minučių pasiūlymo pateikti fiziškai neįmanoma ir tai suteikia pagrindą daryti pagrįstas prielaidas, kad informacija galbūt paskiriems pirkimo dalyviams buvo nutekinta anksčiau“, – sakė jis.

Įmonės vadovė prasitarė, kad konkurentų greitumas šioje situacijoje jos nenustebino, mat dar iki konkurso paskelbimo buvo sulaukta signalų, kad laimėtojas aiškus dar iki konkurso paskelbimo.

„Sulaukėme klausimų iš mokyklos bendruomenės: „Kodėl jūs mūsų nebemaitinsite? Kodėl mus maitins „Grūstė“? Kas atsitiko?“ – ir dėl to labai nustebome, nes konkursas dar net nebuvo paskelbtas ir net jo data nebuvo aiški. Tokie dalykai verčia dvejoti viešojo pirkimo proceso skaidrumu“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė užsiminė apie dar vieną detalę: nors formaliai dokumentus viešajam pirkimui turėtų rengti pati ugdymo įstaiga, iš tiesų dokumentus ruošė savivaldybėje dirbanti Jūratė Garčinskaitė. „Jos vardas, pavardė ir kompiuterio informacija matyti viešųjų pirkimų sistemoje „Word“ dokumento metaduomenyse. Jei šis asmuo būtų komisijos narė, tai nekeltų įtarimų, bet šiuo atveju žinoma, kad specialistė neturėjo reikiamų įgaliojimų tai daryti. Mokykla turi pati organizuoti pirkimą, bet aiškėja, kad jis valdomas savivaldybės specialistės, kuri paties pirkimo metu neprisiima jokios atsakomybės ir savo parašu nepatvirtina jokių konfidencialumo taisyklių laikymosi, rankomis. Tokiam asmeniui spaudimą gali daryti kiti suinteresuoti asmenys“, – svarstė A.Norkuvienė.

I.Valužis užsiminė, kad ši situacija sukėlė daugiau klausimų, nei pavyko gauti atsakymų: „Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja J.Garčinskaitė, kuri, mūsų žiniomis, nėra komisijos narė, negalėjo būti ir pirkimo sąlygų autorė. Po to, kai parašėme pretenziją, padaryta korekcija ir dokumento failo metaduomenyse informacijos apie tai, kad failo autorė – J.Garčinskaitė, jau nebeliko. Pirminių sąlygų kopijoje, kurias turime išsaugoję, šie duomenys yra.“ Anot jo, nors proceso skaidrumą turi užtikrinti pati perkančioji organizacija – mokyklos vadovybė, situacija dviprasmiška.

„Sunku tikėtis, kad tokioje situacijoje pirkimas bus atliekamas savarankiškai ir nebus daroma įtakos. Kita vertus, nelabai įsivaizduoju, kaip mokyklos vadovybė galėtų tokios įtakos išvengti, turint galvoje, kad mokyklos steigėja – savivaldybė“, – kalbėjo „Kretingos maisto“ teisininkas.

Anot jo, pati mokykla yra ne tik perkančioji, bet ir įgaliotoji organizacija, mat kitos Plungės miesto mokyklos ją įgaliojo atlikti tą pirkimą ir jų vardu. Įstaigos vadovas turėtų sudaryti komisiją, ir tik ši komisija galėtų rengti visą pirkimo dokumentus ir ruoštis pirkimui. Tiesa, pernai įsigaliojo įstatymas, kuris leidžia ruošiantis pirkimui konsultuotis su specialistais. „Turi būti paviešinta, kokia informacija konsultantams buvo atskleista apie pirkimą. Neturėtų kilti abejonių, kad kuriam nors tiekėjui ar su jais susijusiam asmeniui informacijos pateikta daugiau, nei jos buvo paviešinta visiems“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu „Kretingos maistas“ teismui yra pateikęs ieškinį dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų ir dėl šiurkščių viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Minėtas konkursas turėjo būti sustabdytas ir paskelbtas iš naujo, bet tai nebuvo padaryta.

„Nors mes informavome apie pirkimo medžiagoje esančius neatitikimus, kurie smarkiai ribojo konkurenciją, pirkimo procedūra nebuvo nutraukta, o atliktos tik kosmetinės korekcijos“, – kalbėjo ji. A.Norkuvienė teigė, kad į teismą kreiptasi dar iki vokų atplėšimo procedūros, kai nebuvo aiškus konkurso laimėtojas.

Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja J.Garčinskaitė teigė, kad su minėtu pirkimu yra susijusi oficialiai. „Plungės rajono savivaldybės administracija įgaliojo „Ryto“ mokyklą atlikti pirkimą, o aš esu stebėtoja. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pirkime dalyvauju stebėtojos teisėmis. Šio pirkimo sąlygos yra rengtos ant kitam pirkimui anksčiau mano rengtų sąlygų, tad ir mano duomenys matomi. „Ryto“ mokykla neturi tiek išteklių, kad patys galėtų parengti sąlygas, jiems daviau savo rengtų sąlygų pavyzdį ir jie patys parengė savąsias.“

J.Garčinskaitė teigė, kad praėjusių metų liepos pradžioje mokyklos vadovas parengė įsakymą, kad mokykla turi atlikti viešąjį pirkimą: „Kaip viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, atstovaujanti Plungės savivaldybės administracijai, turiu visas teises pagelbėti mūsų įsteigtoms įmonėms atlikti pirkimus. Tai viena iš mano funkcijų. Spalio mėnesį tapau stebėtoja. Turiu teisę stebėti pirkimą, kaip vyksta procedūros. Taip pat turiu teisę konsultuoti visas savivaldybės įsteigtas įstaigas. Esu pasirašiusi konfidencialumo ir nešališkumo pasižadėjimus.“

„Kretingos maisto“ teisininko I.Valužio teigimu, Viešųjų pirkimų įstatyme nėra draudžiamos konsultacijos. Tuo atveju perkančioji organizacija privalo pirkimo informacijoje ar skelbime nurodyti, kas konsultuoja, kokia informacija konsultantui pateikta su tikslu, kad būtų gautos rekomendacijos dėl pirkimo. Vadovaujantis VP įstatymo 19 str. 4 d ir 58 str. 5 d. nuostatomis, stebėtojui nėra suteikta teisė kurti sąlygas ir sudaryti pirkimo dokumentus.

„Grūstė“, paprašyta pakomentuoti, kaip vertina informaciją apie galbūt nutekintą informaciją prieš viešą konkurso sąlygų paskelbimą, savo poziciją išdėstė raštu.

„Ši konkreti situacija tik dar kartą įrodo senos tiesos aktualumą, jog sunku, oi, kaip sunku būti rinkos lyderiu – iškyla didžiulis pavojus užmigti ant laurų – pasidarai tingesnis, lėtesnis, ateina per didelis pasitikėjimas savimi. Ir pamiršti, jog gyvenimas – rinka nestovi vietoje ir už nugaros visada atsiras jaunesnių, greitesnių ir, svarbiausia, labiau norinčių. Savo ruožtu norime pabrėžti, jog mūsų įmonė visais atvejais laikosi galiojančių teisės aktų, elgiasi teisėtai bei sąžiningai ir gerbia kiekvieną pirkėją, perkančiąją organizaciją ir net konkurentą“, – rašoma redakcijai atsiųstame laiške.

Į laiške „Grūstei“ pateiktus klausimus, kiek šios įmonės specialistai užtruko pateikdami dokumentus minėtam konkursui ir kaip vertina vykusio konkurso organizavimo skaidrumo užtikrinimą, nebuvo atsakyta.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vyriausiosios specialistės Sigitos Zumerytės-Arlauskienės buvo paklausta, ar būna atvejų, kai pirkimo procedūrų skaidrumas sukelia abejonių. „Taip, pasitaiko atvejų, kai perkančioji organizacija atiduoda prioritetą vienam iš tiekėjų ir, pavyzdžiui, parengia pirkimo technines specifikacijas, tinkančias konkrečiam tiekėjui, pats tiekėjas parengia sau palankias technines specifikacijas ir jas perkančioji organizacija paima, perkančioji organizacija nutekina informaciją ar kitokiais būdais pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą. Kai gauname apie tai informacijos – imame vertinti ir, nustačiusi pažeidimų, Tarnyba pagal savo kompetenciją imasi veiksmų“, – teigė ji ir patikslino, kad jei tai vyksta iki sutarties pasirašymo – reikalaujama sutartį nutraukti, jei po pasirašymo – kreipiamasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

S.Zumerytė-Arlauskienė patikino, kad publikacijoje pateiktą atvejį Tarnyba įtraukė į rizikos sąrašą ir kad bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.

Tarnybos specialistai naujienų portalui teigė, kad tikimybė, jog viešojo pirkimo medžiaga galbūt nutekinta prieš viešą sąlygų paskelbimą, visada yra, tačiau nėra galimybių tai įrodyti.

VPT nesutiko su įmonės teisininko teiginiais, jog tinklalapį, kuriame skelbiami konkursai, reikia nuolat atnaujinti rankiniu būdu, ir teigė, kad tiekėjai turi galimybę CVP IS priemonėmis prenumeruoti jų veiklą atitinkančius skelbimus, t.y. kad skelbimas apie juos dominančius pirkimus gaunamas automatiniu pranešimu. „Kretingos maisto“ teisininkų teigimu, CVP IS priemonių (RSS) prenumerata leidžia informaciją atnaujinti tik kas 4 val. Tokios sąlygos nesudaro galimybės pateikti pasiūlymo dėl pirkimo per 15–20 min. nuo pirkimo paskelbimo CVP IS.

VPT nurodė, kad yra ir daugiau priežasčių tarnybai labiau pasidomėti Plungės rajono savivaldybės mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugų viešaisiais pirkimais.